Vyriausybė pritarė Valstybės gynybos fondo įkūrimui: tam dar turės pritarti Seimas

Lietuvos kariuomenės nuotr.


Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą. Projektas po ministrų kabineto sprendimo keliauja į Seimą, jį siūloma svarstyti skubos tvarka.


Finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatydama projektą tikino, kad jam pritarus, nuolatinis finansavimas gynybai siektų bent 3 procentus nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).


„Krašto apsaugos ministerija parengė poreikių apskaičiavimą, kuris įtraukia savyje pagrindinius diskutuojamus pokyčius, vokiečių brigados priėmimą Lietuvoje, nacionalinės divizijos formavimą su papildomu oro gynybos sistemų sustiprinimu, kontrmobilumo priemonės, aktyviojo rezervo aprūpinimas ir kitos, kurios įtraukos į dabartinius poreikius“, – pirmadienį Vyriausybės posėdžio metu kalbėjo G. Skaistė.


„Paskaičiuota, kad tiek vidutiniu, tiek ilguoju laikotarpiu poreikiai finansuojant krašto apsaugą viršija 3 proc. BVP. Skirtingais metais – skirtingai. (...) Mūsų siūlymas garantuoti nuolatinį finansavimą gynybai bent 3 proc. BVP“, – pažymėjo ji.

REKLAMA


Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad svarstant projektą Seime galima atsižvelgti ir į jos vadovaujamos ministerijos siūlymus. Ji taip pat džiaugėsi, kad nuspręsta neskubėti dėl siūlymo draudimo sutartims.


„Visų pirma gerai, kad neskubame su draudimo sutartimis, nes mokesčiai būtų ne draudikams, o tiems žmonėms, kurie sudarinėja draudimo sutartis. Pelno mokesčio 1 proc. punktas (...) irgi gerai“, – sakė A. Armonaitė.


„Valstybės gynybos fondą galima būtų papildyti ne tik papildoma akcizų dalimi, bet visą planuojamą 2025–2027 m. alkoholio, tabako, kuro akcizų padidinimą būtų galima skirti gynybai. Taip pat ministerijoje siūlėme, kad Vyriausybės sprendimu 2025–2030 m. laikotarpiu iki 50 proc. asignavimų valdytojų praėjusiais finansiniais metais nepanaudotų lėšų būtų kaupiama valstybės gynybos fonde“, – pažymėjo ji.


Tarp Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymų – kuro akcizo didinimo įgyvendinimas per 3 metus ir dar didesnės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies tenkančios savivaldybėms panaudojimas gynybai.

REKLAMA


„Taip pat, siekiant išvengti kainų šuolio per išsiliejimo efektus, siūlėme 6 centus kuro akcizo didinimą įgyvendinti tolygiai, per 3 metus didinant po 2 centus už litrą kasmet. (...) O akcizą žymėtam dyzelinui didinti ne 6 centais už litrą, bet kasmet po 2 centus tris metus iš eilės. Tikiuosi diskusijos Seime prasitęs“, – kalbėjo A. Armonaitė.


„Dėl savivaldybėms tenkančios GPM pajamų dalies, matome, kad 25 mln. eurų bus nukreipti į civilinės saugos poreikius, bet manome, jog būtų galima nukreipti ir didesnę dalį“, – tikino ji.


Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad į siūlymus parlamente svarstymo metu bus galima atsižvelgti.


Valstybės gynybos fondas būtų skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas.


Ministrų kabinetas numato įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą, sukurti Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūrą, išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti.


Taip pat finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto, karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektus bei įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti.



Valstybės gynybos fondo lėšas sudarytų laikinasis solidarumo įnašas už 2025 metų mokėjimo laikotarpį, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos, 1,9 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio 2025 metais, 6 procentai – 2026 ir vėlesniais metais.


Taip pat numatoma gauti 6,5 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 6,6 procento – 2026 metais, 6,9 procento – 2027 ir vėlesniais metais. 0,2 procento pajamų būtų gauta iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2026 ir vėlesniais metais į konsoliduotuosius valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, 0,3 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2025 metais, 0,5 procento – 2026 ir vėlesniais metais.


25 milijonai eurų fonde numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.


Numatoma, kad įstatymas jį priėmus įsigaliotų 2024 m. spalio 1 d.


Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.


Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.


Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.


Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t.y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.


ELTA inf.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 29 (2024)

    Savaitė - Nr.: 29 (2024)