Nesibaigiančių ir vis naujų krizių sąlygomis Lietuvoje ne tik užtikrinamas šalies ekonominis saugumas bei stabilumas, bet ir gausinamos žmonių, ypač pažeidžiamiausiųjų, pajamos. Nuoseklus pajamų didinimas leido „atlaikyti“ barbariško Putino karo prieš Ukrainą ir visą laisvąjį pasaulį sukeltas pasekmes – išaugusias energetinių išteklių, maisto ir paslaugų kainas, dviženklę infliaciją. Viena visuomenės grupių, kuriai pastarojo meto krizių akivaizdoje skirtas didžiausias dėmesys – pensininkai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad šiemet vidutinės senatvės pensijos gavėjų pajamos augs beveik 700 eurų per metus, nes vidutinė senatvės pensija didėjo apie 10,8 proc., arba 58 eurais, t. y. nuo 538 eurų iki 596 eurų. Gaunančiųjų vidutinę senatvės pensiją turint būtinąjį stažą pajamos 2024-aisiais padidės daugiau nei 750 eurų per metus. Vidutiniškai pensija su būtinuoju stažu šiemet auga apie 11 proc., arba 63 eurais – nuo 574 iki 637 eurų. Taip pat reikšmingai padidėjo pensijos senjorams, kuriems pripažinta sunki negalia. Gaunančių našlių pensijas ar vienišo asmens išmoką pajamos per šiuos metus dar pasipildys beveik 460-čia eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys rodo, kad tiek vidutinė senatvės pensija, tiek vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu per pastaruosius ketverius metus išaugo 59 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad pensijų augimas per pastaruosius ketverius metus yra svariai didesnis, palyginti su ankstesniais laikotarpiais.

„Per ketverius kadencijos metus pavyko pasiekti bene 60 proc. pensijų augimą. Dabar vidutinė senatvės pensija sudaro 44 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o turint būtinąjį stažą – 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Tai leis mums greičiau pasiekti tikslą, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų bent pusę vidutinės algos gaunamos „į rankas“. Mūsų skaičiavimai rodo, kad išlaikius tokį patį prioritetą pensijų augimui, tą realu pasiekti per porą metų“, – sako M. Navickienė.

Ministrė M. Navickienė primena įsipareigojimą iki 2030 metų pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Nustatytas papildomas individualiosios pensijų dalies indeksavimas užtikrina nuoseklų artėjimą tikslo link ir prognozės rodo, kad tikslo link bus priartėta 3–4 metais anksčiau, nei buvo suplanuota.

Pensijos per ketverius metus išaugo kone 60 proc.

2023 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 513 iki 574 eurų, t. y. 61 euru.

2022 metais pensijos buvo didintos du kartus – sausį ir liepą. Bendrai paėmus, pensijų augimas 2022 metais buvo 16–17 proc., t. y. vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 413 eurų iki 483 eurų (70 eurų), o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 441 iki 513 eurų (72 eurais).

2021 metais pensijos vidutiniškai didėjo apie 10 proc. Vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 376 eurų iki 413 eurų, t. y. 37 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 400 iki 441 euro, t. y. 41 euru.

Padidintos kitos išmokos

Be to, nuo 2024 metų taip pat padidinti baziniai socialinių išmokų dydžiai, nuo kurių priklauso įvairių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka siekia 55 eurus vietoje 49 eurų, šalpos pensijų bazė – 197 eurus vietoje 184 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 165 eurus vietoje 147 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis – 176 eurus vietoje 157 eurų.

Taip pat šiemet numatyta skirti per 110 mln. eurų vienišo asmens išmokoms – jas gauna visi Lietuvoje gyvenantys vieniši žmonės, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, ir vieniši pilnamečiai žmonės su negalia, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Šiai išmokai gauti nereikia teikti prašymo – ji skiriama automatiškai remiantis Gyventojų registre esančiais duomenimis apie asmenų šeiminę padėtį.

Šiais metais 38,23 euro dydžio vienišo asmens išmoką gauna apie 23 tūkst. asmenų. Ji skiriama vienišiems pensinio amžiaus žmonėms bei pilnamečiams žmonėms su negalia, kuriems nustatytas 55 procentų ir mažesnis dalyvumo lygis.

Pensijų mokėjimo kalendorius

Gaunantiems pensijas per „Swedbank“, jos pensininkus pasiekia 10–12 kalendorinio mėnesio dienomis. Šiaulių, „Luminor“ ir SEB bankų klientai pensijas gauna 8–10 dienomis. Pensijų atsiėmimas Lietuvos pašte ar pristatymas į namus vyksta 10–26 mėnesio dienomis. Tuos, kam pensija pirmą kartą paskirta po 2012 metų vasario 29 dienos, ir gavėjus, kuriems pensijos 2011 metų gruodį arba 2012 metų rugsėjį mokėtos 27–28 dieną, pensijos pasiekia apie mėnesio vidurį.

Partnerio turinys