Lietuvių finansinis raštingumas nuo 2015 m. pablogėjo

Lietuvių finansinis raštingumas nuo 2015 m. pablogėjo


Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas yra žemiausias tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių, sako Lietuvos banko (LB) Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė. Jos teigimu, lyginant su 2015 m., finansinis lietuvių raštingumas pernai krito.


„Rezultatai nėra džiuginantys. Lietuvių finansinio raštingumo balas per 8 metus sumažėjo apie 10 proc.“, – penktadienį LB renginyje „Kokį pažymį už finansinį raštingumą gautų Lietuvos gyventojai?“ teigė V. Dičpinigaitienė.


Renginyje LB pristatė EBPO pernai vykdyto tarptautinio finansinio raštingumo tyrimo rezultatus. 2015 metais Lietuva indekse buvo 11 vietoje, arti EBPO vidurkio.


Neretai „turtingųjų šalių klubu“ vadinama organizacija sudarė finansinio raštingumo, finansinės gerovės ir skaitmeninio finansinio raštingumo indeksus. Pastarasis skaičiuotas pirmą kartą.


Anot V. Dičpinigaitienės, Lietuvos finansinio raštingumo indeksas buvo vienas prasčiausių tarp tirtų valstybių. Indeksą sudaro trys dalys – finansinių žinių, elgesio su pinigais bei požiūrio į pinigus.

REKLAMA


2023 m. Lietuvos finansinio raštingumo indeksas siekė 56, 2015 m. – 62. Visų 20 tyrime dalyvavusių EBPO vidurkis sudarė 63, visų 39 tirtų šalių – 60. Latvijoje indeksas siekė 59, o Estijoje – 67.


„Vertinant visas 39 tyrime dalyvavusias šalis, buvome 31 vietoje. Pablogėjo mūsų žinios, pasikeitė požiūris į pinigus“, – kalbėjo LB atstovė.


„Jei 2015 metais lenkėme Estiją, Latviją ir buvome arti EBPO vidurkio, šiuo metu likome paskutiniai“, – pažymėjo ji.


V. Dičpinigaitienės teigimu, žemesnis finansinis raštingumas fiksuojamas tarp moterų, jaunesnių nei 29 metų bei vyresnių nei 65 metų asmenų. Tuo metu didesnį finansinio raštingumo lygį turi aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai, taip pat – dirbantys savarankiškai.


Anot V. Dičpinigaitienės, vertinant finansines žinias respondentai turėjo atsakyti į 7 klausimus. Lietuvos gyventojų atsakymai 2023 m. buvo prastesni nei prieš 8 metus. Prasčiausiai, anot jos, sekėsi apskaičiuoti sudėtines palūkanas.

REKLAMA


„Vokietijoje sudėtines palūkanas gali apskaičiuoti 70 proc. respondentų, Lietuvoje tik 30 proc.“, – teigė LB specialistė.


„Geriausiai lietuviams sekėsi atsakyti į klausimus susijusius su infliacijos suvokimu, pinigų laiko verte“, – kalbėjo ji.


Vis tik, tyrimo duomenimis, nuo 2015 m. pagerėjo Lietuvos gyventojų elgesys su pinigais, pavyzdžiui, gebėjimas taupyti, planuoti finansinę ateitį, lyginti skirtingų paslaugų tiekėjų siūlomus finansinius produktus ir kt.


Pasak jos, 90 proc. tyrimo respondentų Lietuvoje pripažino, kad aktyviai taupo, 36 proc. – kad lygina paslaugų kainas.


„Elgesį vertinantis balas buvo didžiausias tarp Baltijos šalių“, – pažymėjo V. Dičpinigaitienė.


Dar V. Dičpinigaitienė sakė, kad maždaug trečdalis apklausos respondentų „yra linkę gyventi šia diena ir tiki, kad viskas išsispręs savaime“. Didesnė tokį požiūrį į finansus turinčių asmenų dalis, anot jos, fiksuota tik Graikijoje ir Italijoje.


„Nestebina, kad trumparegiškesnis požiūris vyrauja tarp jaunesnio amžiaus respondentų“, – kalbėjo LB Finansinio raštingumo centro vadovė.


Skaitmeninis raštingumas Lietuvoje taip pat žemiausias

Pirmą kartą skaičiuotas skaitmeninio raštingumo indeksas Lietuvoje siekė 45 ir taip pat buvo žemesnis nei Latvijoje (46) ir Estijoje (64). 20 EBPO šalių vidurkis siekė 55, visų 39 tyrimo šalių buvo 53.


Didesnį skaitmeninį finansinį raštingumą pademonstravo jaunesni, taip pat turintys didesnį išsilavinimą bei gaunantys didesnes pajamas asmenys, teigė V. Dičpinigaitienė.



Jos teigimu, indeksas sudarytas „daugeliui finansinių paslaugų persikeliant į skaitmeninę erdvę, o finansiniam raštingumui tampant nebeatsiejamu nuo kitų gyvenimo sričių“.


Anot LB atstovės, tyrimas parodė, kad tik apie 60 proc. respondentų niekada nesidalina savo banko sąskaitos slaptažodžiais ir PIN kodais su artimais draugais. Latvijoje ir Estijoje tokių asmenų buvo atitinkamai beveik 90 ir 100 proc.


„Ypač blogai pasirodėme“, – pažymėjo V. Dičpinigaitienė.


ELTA inf.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 15 (2024)

    Savaitė - Nr.: 15 (2024)