Paaiškėjus, kad dalis Lietuvos įstaigų nesilaiko draudimo dėl kiniškų prekių įsigijimo, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis siūlo šį klausimą aptarti bendrame posėdyje su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu (NSGK). Pasak parlamentaro, tokiame susitikime galėtų dalyvauti ir kiniškos įrangos įsigijusių įstaigų vadovai bei už nacionalinį saugumą atsakingos institucijos.

„Manau, kad reikėtų mums su kolega Laurynu Kasčiūnu (Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku) sukviesti bendrą posėdį, pasikviesti tas institucijas, dar kartą jiems išaiškinti vieningai tas grėsmes“, – LRT radijui ketvirtadienį kalbėjo Ž. Pavilionis.

Jis neskuba kritikuoti draudimo įsigyti kiniškas prekes nepaisiusių įstaigų ir svarsto, kad galbūt apie kiniškai įrangai taikomus ribojimus kai kurie subjektai galėjo nežinoti. Visgi neatmeta ir galimybės, kad kai kuriais atvejais draudimas galėjo būti pažeistas sąmoningai.

„Manau čia yra kontrolės stoka, aiškinimo ir vienybės, gal kai kur ir sąmoningumo trūkumas, gal netgi yra sąmoningo pažeidimo“, – teigė Ž. Pavilionis.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Dainius Gaižauskas Ž. Pavilionio išsakytą susitikimo idėją palaiko. Jis atkreipia dėmesį, kad sprendimas drausti įsigyti kai kurias kiniškas prekes buvo įvestas atsižvelgus į Lietuvos žvalgybos išvadas dėl galimų grėsmių.

„Kai priėmėme įstatymą, nedetalizavome, kokios tai prekės – paprasčiausiai, valdydami rizikas, apribojome dalį skaitmeninių kiniškų prekių, kurios turi tam tikras galimybes jungtis prie 5G tinklo“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

LRT.lt atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad Vyriausybės patvirtintame draudžiamų technologijų sąraše bepiločių orlaivių net nebuvo ir jie atsirado tik š. m. lapkričio pradžioje. Remiantis LRT turima informacija, dalis kritinių įstaigų kiniškus telefonus pirko Seimą purtant kinų interesų dramai dėl parlamentarų kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT).

Šiemet kovą, spalį ir lapkritį Kauno savivaldybės administracija iš viso įsigijo apie 110 kiniškų „Xiaomi“ telefonų ir tam numatė išleisti daugiau kaip 20 tūkst. eurų. Analogiškus telefonus šiemet pirko ir kitos įstaigos – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Pasienio kontrolės punktų direkcija ir Transporto saugos administracija.

Nors kontrolės punktų direkcija įsigijo tik 5 „Xiaomi“ telefonus, Transporto saugos administracija liepą pirko 30 vienetų, o energetikos politiką ir kainas reguliuojanti taryba – 18. LRT duomenimis, Valstybės žemės fondas pernai balandžio pabaigoje už daugiau kaip 10 tūkst. eurų pirko „DJI Phantom“ droną. Tokį patį orlaivį už daugiau kaip 16 tūkst. pernai lapkritį pirko ir Aplinkos apsaugos agentūra.

Muitinės kriminalinė tarnyba, Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos geležinkelių dukterinė bendrovė „LTG Infra“ jau įsigaliojus draudimui įsigyti kinišką įrangą pasirašė pirkimų sutartis dėl dronų „DJI Mavic“. Vilniaus rajono savivaldybės administracija pernai metų gale įsigijo ir „DJI“ droną ir „Hikvision“ vaizdo stebėjimo kamerą.

ELTA inf.