2023 m. lapkričio 6 d. laikraščių ir žurnalų leidėjų asociacijos, atstovaujančios 40 leidėjų, kreipėsi į valdžios institucijas su prašymu nekeisti Lietuvos pašto (toliau – LP) periodinių leidinių prenumeratos pristatymo įkainių, juolab likus kone dviem mėnesiams iki naujų metų pradžios, kai leidėjai jau trejetą mėnesių platina 2024-ųjų prenumeratą.

Pasak asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovo Kęstučio Bulkos, leidėjai jaučiasi apgauti. Visi išankstiniai pokalbiai ir susirašinėjimai su atsakingomis valdžios institucijomis indikavo apie ateinančius metus be didelių pokyčių po dvejus metus iš eilės buvusių ženklių įkainių augimo.

Nuo 2020 m. LP ženkliai didina prenumeratos pristatymų įkainius ir vis keičia savo kainų skaičiavimo metodiką, leidėjams neatskleisdami, kaip susideda prenumeratos sąnaudos. Žiniasklaidos asociacijos š. m. kovo 30 d. kreipėsi į LR Vyriausybės kanceliariją, LR Kultūros ministeriją ir LR Susisiekimo ministeriją su raginimu neatidėlioti šio klausimo ir prašymu palikti esamą kompensavimo mechanizmą bei įkainius. Praeitais metais paramos sąlygos ir modelis galutinai paaiškėjo paskutinėmis metų dienomis, smarkiai pavėluotai ir taip sukūrė praradimus ir rizikas.

Deja, šiomis dienomis gautas raštas, kuriame kartais didinamas leidinių prenumeratos pristatymo įkainis, vėl kartoja tą patį scenarijų. Treti metai iš eilės LP paskutinę minutę keičia savo kainų skaičiavimo metodiką ir kainas.

Asociacija „Nacionalinė spauda“, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Kultūros periodinių leidinių asociacija kategoriškai nepritaria tokiam LP ir Susisiekimo ministerijos siūlymui.

„Man yra labai sunku suprasti, kodėl valdžios atstovai negeba padaryti teisingų sprendimų žiniasklaidos politikos klausimais. Spausdinta žiniasklaida išgyvena labai sunkius laikus, joje vis dar dirba daug žmonių, visi moka mokesčius, teikia patikrintą informaciją Lietuvos žmonėms. Kodėl norima susidoroti su šia žiniasklaidos rūšimi, o ne ją branginti ir saugoti kaip vertingą visavertės, informuotos, kritiškai mąstančios visuomenės atributą. Be stiprios, gerai finansuojamos žiniasklaidos mūsų visuomenė bus daug pažeidžiamesnė. Rekomenduoju visų partijų politikams surengti diskusiją žiniasklaidos tema, pasigilinti bei suvokti, kokios vyrauja nuotaikos, nuomonės, ir padirbėti, kad Lietuvoje būtų užtikrintas balansuotas žiniasklaidos finansavimas ir žiniasklaidos pliuralizmas. Mes visi mielai dalyvausime“, – sako Tomas Balžekas, „15min group“ vadovas.

Prenumeratos pristatymo įkainiai sukurs neigiamą ir nepataisomą įtaką spausdintos, patikimos informacijos prieinamumui, sklaidai, žiniasklaidos pliuralizmui ir stiprumui, o leidėjams tai reikštų vieną – nuostolius arba bankrotą.

Žurnalą ar laikraštį pristatant į LP logistikos centrą 100 g leidinys miestuose brangsta 102 %, kaime 56 %. Ir šis brangimas jau atsižvelgiant į pernai metų ženkliai padidintus įkainius.

Įkainiai su valstybės „rėmimu“ miestuose didesnės apimties leidiniams yra didesni už įkainius be rėmimo didmiesčiuose. Pvz., 200 g leidinio pristatymas kainuoja 65 % daugiau ir kiekvienas papildomas gramas skirtumą tik didina.

Susidaro paradoksali situacija, kad siuntų iki 500 g pristatymas iš LP skyriaus prioritetiniu siuntimu kainuoja pigiau (1,55 Eur) nei 200 g leidinio su valstybės parama (1,97 Eur). Vien šis faktas rodo, kad LP turi dominuojančią padėtį, taiko paslaugos apskaičiavimo metodiką, kuri kelia pagrįstų abejonių.

Nuolatinis LP vykdomas periodinių leidinių prenumeratos pristatymo paslaugos brangimas neigiamai veikia prenumeruojamą kultūrinę, regioninę ir nacionalinę spaudą bei pažeidžiamiausias mūsų visuomenės grupes, t. y. tuos žmones, kuriems sunku pasiekti prekybos centrus ir kitas spaudos platinimo vietas. Panašu, kad vyriausybė, savo programoje žadėjusi rūpintis visuomenės informuotumu, žiniasklaidos atsparumo didinimu, pamiršo savo planus.