LITEXPO vykusioje spaudos konferencijoje buvo oficialiai pristatyta atsinaujinusi paroda-konferencija „Sveikatos paroda 2023“. Jos organizatoriai ne tik apžvelgė spalio 27-28 d. vyksiančio renginio programą, bet ir paaiškino, kodėl pagrindine tema pasirinktas ilgaamžiškumas. O žinomi sveikatos priežiūros specialistai paaiškino, kodėl tokia paroda yra svarbi visai šaliai.

Partnerių turinys

Sveikata turi rūpėti ir sveikiems

Pasak LITEXPO vadovo Jono Sakalausko, Lietuvoje vis dar įsigalėjęs nusistatymas, kad sveikata rūpintis reikia tuomet, kai prireikia medicinos ir sveikatos priežiūros profesionalų pagalbos, nors iš tiesų juk sveikatos priežiūra turėtų būti orientuota, pirmiausia, į susirgimo prevenciją.

„Norime surasti tinkamų formų ir sinergijos derinių, kurie padėtų visiems būti sveikesniems. Vien nuo pranešimo ar vieno atskiro veiksmo žmogus netaps sveikas – turi būti sinergija: mąstymo, iniciatyvų ar net sistemos. Todėl mus domina sveikata iš esmės, kad tai nebūtų tik dar vienas eilinis pasibuvimas. Siekiame, kad ši paroda taptų platforma, kuri sujungia medicinos profesionalus ir visuomenę“, – sakė J. Sakalauskas.

Anot jo, kai kalbama apie sveikatą ir jos priežiūrą, daugelis Lietuvoje vis dar įsivaizduoja vyresnio amžiaus žmones, laukiančius savo eilės poliklinikoje. Tokį įsivaizdavimą paroda siekia griauti ir nori akcentuoti būtinybę sveikata rūpintis nuolat, nuo pat jaunystės, ne tik tuomet, kai priverčia liga.

„Viena iš labiausiai pastaruoju metu pasaulyje paplitusių tendencijų sveikatos priežiūros srityje yra siekis gyventi kuo ilgiau. Dėl šios priežasties, o taip pat siekiant paskatinti Lietuvos visuomenę ilgą gyvenimo trukmę sieti su galimybe turimą laiką leisti aktyviai, buvo nuspręsta parodos tema pasirinkti ilgaamžiškumą. Iš čia ir parodos šūkis – „Tai tavo ilgaamžiškumo kryptis“, – paaiškino J. Sakalauskas.

Paroda – ne tik visuomenei, bet ir specialistams

Antrus metus organizuojamą ir dar tik augančią parodą pristačiusi šio projekto vadovė Aleta Trepšytė pabrėžė, kad „Sveikatos paroda 2023“ nuo praeitų metų renginio skirsis ne tik pasikeitusiu pavadinimu, bet ir gerokai išaugusia apimtimi.

Šių metų renginyje numatyta net daugiau nei 40 pranešimų, parodos metu taip pat vyks net kelios specializuotos konferencijos: Vilniaus Universiteto Medicinos Fakulteto organizuojama mokslinė-praktinė konferencija „Slaugos ir sveikatos mokslų inovacijų kūrimas ir plėtra“; Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija organizuoja konferenciją, skirtą personalo vadovams ir specialistams, o reabilitacijos naujovės ir iššūkiai bus pristatyti kitoje jų organizuojamoje konferencijoje „Sanatorinis kurortinis gydymas – naudos pacientui“.

„Medicinos specialistai parodą-konferenciją aplankyti galės nemokamai – jiems tereikės užsiregistruoti iš anksto. Mokslinės-praktinės konferencijos, skirtos slaugos specialistams, dalyviai gaus 5 val. įgūdžių kėlimo pažymėjimus. Tiesa, norintieji patekti į slaugos konferenciją turės įsigyti bilietus“, – patikslino A. Trepšytė. Ji taip pat akcentavo, kad šių metų parodoje aktyviojoje zonoje su lankytojais dirbs kineziterapeutai, mitybos bei kvėpavimo specialistai, kurie per abi parodos dienas ves net 24 praktinius užsiėmimus, kurių metu lankytojai galės atlikti pratimus ir pasikonsultuoti su specialistais.

„Parodos lankytojai galės ne tik pasikonsultuoti, bet ir atlikti įvairius profilaktinius tyrimus. Vilniaus Universiteto Medicinos Fakulteto Optometrijos katedros atstovai sudarys galimybę pasitikrinti regą. Spalio 28 d. Santaros klinikų dermatovenerologai siūlys pasitikrinti odą ir pasakos apie odos ligas. Be to, šių klinikų medikų komanda parodos svečiams taip pat suteiks galimybę atlikti tyrimą kūno sandaros analizatoriumi, o gautus rezultatus kvies aptarti su Santaros klinikų Šeimos medicinos centro sveikatos priežiūros specialistais“, – nurodė „Sveikatos paroda 2023“ projekto vadovė A. Trepšytė.

Jos teigimu, šia paroda-konferencija LITEXPO siekia skatinti sveiką gyvenseną ir sveikatos problemų prevenciją, apimant fizinę, emocinę ir socialinę žmogaus gerovę. Į ją užsukę lankytojai galės susipažinti su naujausiomis sveikos gyvensenos tendencijomis, medicinos, sveikatingumo bei sveikatinimo specialistų paslaugomis ir produktais, papildančia medicina, gydomąja, natūralia, ekologiška kosmetika, asmenine higiena ir kitomis sveiko gyvenimo sudedamosiomis dalimis.

Medikai: reikia labiau informuoti žmones ir juos motyvuoti

Parodą pristatančioje spaudos konferencijoje dalyvavusi sveikos gyvensenos ambasadorė ir žinoma gydytoja Irena Pivoriūnienė pabrėžė, kad artėjanti „Sveikatos paroda 2023“ yra svarbus atspirties taškas, padėsiantis dar labiau skleisti informaciją apie sveikatą ir jos priežiūrą.

„Žinote, yra nemažai profilaktinių sveikatos patikros programų mūsų šalyje, jos nemokamos, o pasinaudoja jomis vis tiek nedaug žmonių. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) atstovai tai irgi pastebi. Jų teigimu, lietuviai per vėlai kreipiasi į specialistus, o sergančiųjų kai kuriomis ligomis mirtingumas yra per didelis. Todėl esu tikra, kad būtinas glaudesnis medicinos specialistų ir žiniasklaidos darbas. O tokios parodos, kaip ši – gera proga vėl pakalbėti apie svarbius dalykus“, – sakė I. Pivoriūnienė.

Savo ruožtu spaudos konferencijoje dalyvavęs Vilniaus Universiteto Medicinos Fakulteto dekanas profesorius gydytojas Dalius Jatužis pabrėžė, kad labai didelė Lietuvos visuomenės dalis gyvena vedini nihilistinio požiūrio ir tikisi, kad jų sveikata pasirūpins gydytojas.

„Gaila, bet kol kas susirūpinti savo sveikata labiausiai motyvuoja šviesa tunelio gale, kai žmogus tiesiogiai susiduria su mirtimi. Manau, kad su laiku tai pasikeis, kaip ir kitose valstybėse, tačiau tam turime skirti daug dėmesio ir kuo aktyviau skatinti sveikos gyvensenos kultūrą“, – tvirtino profesorius ir pridūrė, kad puikiu tokio progreso pavyzdžiu galima laikyti Suomija, kurioje palyginti neseniai insultų buvo panašiai tiek, kaip ir Lietuvoje, tačiau dabar situacija ten pagerėjo kardinaliai.

Nuomonei, kad Lietuvoje reikia kuo didesnio sveikos gyvensenos kultūros plėtojimo pritarė ir kineziterapeutas Nerijus Braždžiūnas. Anot jo, tai padėtų kovoti su žmonių abejingumu streso keliamiems pavojams žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai.

„Chroniškas stresas – tai peilis, kuris gali supjaustyti bet kurį žmogų. Tai kaip kirminas, kuris iš vidaus suvalgo. Jis ne tik naikina žmogų, bet ir trukdo atstatyti žmogų. Kol stresas nesumažintas, neleisčiau į paciento jogą ar stuburo terapijas, nes dėl streso organizmas bus įsitempęs ir visiškai nepasiruošęs krūviui. Pastarasis gali pridaryti ir rimtos žalos tokiu atveju“, – dėstė N. Braždžiūnas, kuris kovos su stresu metodais ir praktikomis detaliau dalysis parodos metu vyksiančiame seminare.