Ekonomistai dėl rezultatyvių užsienio bankų vilionių į Lietuvą skeptiški

Ekonomistai dėl rezultatyvių užsienio bankų vilionių į Lietuvą skeptiški


Vyriausybės ir Lietuvos banko atstovams kviečiant užsienio bankus į Lietuvą, ekonomistai tvirtina, kad didesnė konkurencija šioje rinkoje būtų naudinga. Tačiau, jų manymu, tikimybė, kad čia ateis bankai iš Vidurio ar Vakarų Europos – nedidelė, o tam įtakos gali turėti ir neseniai priimtas laikinasis solidarumo įnašas.


Ekonomistas Algirdas Bartkus tvirtina, kad naujų bankų Lietuvoje reikėtų, nes didesnė konkurencija turėtų įtakos šalies ekonominei padėčiai ir kreditavimo politikai. Taip pat, pasak jo, tokiu atveju Lietuvos taip smarkiai nepaveiktų galima lokali ekonominė krizė Skandinavijoje.


„Mūsų šalyje praktiškai visa komercinė bankininkystė yra koncentruota vieno regiono savininkų rankose, o tai yra Skandinavija. Jeigu Skandinavija ištiktų kokia nors lokali ekonominė krizė, (...) kuri paveiks tik juos, gali būti, kad gan stipriai paveiks ir mūsų komercinių bankų kreditavimo politiką“, – teigė A. Bartkus.


„Taip jau buvę ne kartą, ir 2008 m. finansinės krizės metu, kada ji prasidėjo dėl finansinių sunkumų, kuriuos šie komerciniai bankai patyrė Skandinavijoje, buvo labai stipriai apribota kreditavimo politika Baltijos šalyse, kur šie bankai veikė“, – pažymėjo jis.

REKLAMA


Ekspertas taip pat akcentavo, kad nauji bankai būtų svarbūs dėl netenkinančio „žirklių“ principo, kuomet skiriasi skolinimosi sąlygos gyventojams ir įmonėms.


„Kalba yra apie tai, kokių palūkanų komercinis bankas prašo už kreditą ir kokias palūkanas siūlo už indėlius. Kredito palūkanos yra aktualios ne tik namų ūkiams ar individams, kurie skolinasi vartojimui, būstui ar dar Dievas žino kokioms reikmėms, bet ir įmonėms, kurios irgi skolinasi“, – aiškino ekonomistas.


„Čia turime du svarbius veikėjus – gyventojus ir įmones. Svoris nei vieno iš jų yra nei mažesnis, nei didesnis, jis lygiai toks pat svarbus. Kada gyventojai arba įmonės skolinasi už dideles palūkanas, o už savo indėlius gauna ne itin dideles palūkanas, tai nėra geriausia padėtis, kurią turime. Didesnis kiekis esantis rinkoje, didesnė konkurencija tarp komercinių bankų nulemia tai, kad „žirklės“ nebūna taip stipriai išsiskėtę“, – tvirtino jis.

REKLAMA


Tuo tarpu ekonomistas Marius Dubnikovas tikino, kad naujų bankų atėjimas į šalį būtų „šaunus“, tačiau konkurencijos iš esmės nepakeistų. Jis akcentavo, kad didžiausia problema yra tai, jog Lietuvoje nėra centrinių bankų biurų.


„Jeigu galėtų ateiti, būtų labai šaunu. Tuomet būtų darbo vietos gerai apmokamos ir panašūs dalykai. Jeigu vis tik neateitų, tai konkurencijos kažkaip labai nepakeistų, manau. Čia ir yra esmė, kad mes su savo įstatymais privertėme bankus pakeisti požiūrį. Ir praktiškai mūsų bankų sistemoje nėra centrinių biurų Lietuvoje, jie visi yra arba Latvijoje arba Estijoje – čia didžiausia problema. Nemanau, kad tas atėjimas ir išėjimas yra esminis“, – sakė M. Dubnikovas.


„Lietuvoje yra maža rinka, (...) 2,7 mln. gyventojų su banko sąskaitomis yra labai maža rinka, kuri yra panaši į vieno didesnio miesto gyventojų skaičių. Ir todėl pas mus bankai ir neateina. Nepaisant to, kad deklaruojama, kad jie yra kviečiami ar ateis, ar pakvies juos, jie neateina, nes biznio skaičius yra mažas“, – tvirtino jis.


Padėtis šalies komercinėje bankininkystėje nėra „rožėmis klota“

A. Bartkus taip pat akcentavo, kad politikai akcentuojantys pastarąjį pusmetį uždirbtas bankų pajamas ir akcentuodami jų gerą padėtį nėra visiškai teisūs. Pasak jo, paskaičiavus realų pelną, 2020 m. tiek „Swedbank“, tiek „SEB“ banke jis mažėjo.


„Padėtis mūsų komercinėje bankininkystėje yra gera, bet nėra tokia, kad jiems visi metai būtų super „rožėmis kloti“. Imant du didžiausius bankus, „Swedbank“ ir SEB bei paskaičiavus realų pelną, tai 2020 m. jis pas abu mažėjo, 2021 m. „Swedbank“ mažėjo, SEB kažkiek ūgtelėjo. 2022 m. jau abiejų atsigavimo metai“, – aiškino ekspertas.



„Nei vienerius metus jie nedirbo nuostolingai, bet pelnas 2020 m. buvo mažesnis, negu 2019 m. Jie veikia su pertubacijomis, bangomis, bet visumoje galime sakyti, kad jų padėtis nėra bloga, bet ir nėra super gera, kaip kai kurie Seimo nariai sureikšmino pusmečio uždirbtas pajamas“, – tikino jis.


Geriau rinktis komercinius bankus iš Ispanijos ir Prancūzijos

Liepos pradžioje finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus kalbėjo apie galimybes Lenkijos ir Vokietijos bankams įsikurti Lietuvoje. Tačiau A. Bartkus tvirtino, kad šių šalių bankai nėra geriausia alternatyva dabar esantiems Skandinavijos bankams Lietuvoje, o vietoje to, anot jo, reikėtų žiūrėti į Ispanijos ir Prancūzijos bankus.


„Pagrindinis tikslas – rizikos mažinimas dėl lokalios ekonominės krizės. Lenkijos ekonomika yra gan tampriai susijusi su Švedijos ekonomika. Dešimtuke Lenkijos eksporto turime Švediją, lenkų importas iš šios šalies taip pat bus labai aukštai. Lygiai taip pat vokiečiai bus švedams vienas pagrindinių prekybinių partneriu. Šioje vietoje pasirinkimas šalių, iš kurių renkamės komercinius bankus, nėra pats geriausias“, – sakė ekonomistas.


„Jeigu norime sumažinti lokalios Skandinavijos krizės poveikį mūsų ekonomikai, tai turime ieškoti komercinių bankų, kurie turėtų kaip įmanoma mažiau sąsajų su Skandinavija, kur netgi veiklos kultūra, organizaciniai ypatumai būtų kaip įmanoma mažiau susiję su Skandinavija. Šioje vietoje reikėtų žiūrėti toliau į Vakarus ir į Pietus, o tai yra Ispanija ir Prancūzija. Šios šalys daug mažiau susijusios su Skandinavija“, – akcentavo jis.

REKLAMA


Bankų solidarumo įnašas gali neigiamai paveikti užsienio šalių bankų atėjimą

Ekonomistai taip pat akcentavo, kad šiemet Seime pritarus Laikinojo solidarumo įnašo įstatymui, tai gali neigiamai paveikti potencialų užsienio šalių bankų atėjimą į Lietuvą.


M. Dubnikovas tikino, kad tai buvo blogiausias Vyriausybės sprendimas, kurį ji galėjo priimti.


„Pozityviai žiūriu į šią Vyriausybę, kaip į tą, kuri priėmė gerus sprendimus ir kurių reikėjo, bet šie sprendimai su bankų solidarumo mokesčių yra kažkas blogiausio, ką buvo galima priimti“, – teigė ekspertas.


„Tai reiškia finansų nestabilumą, per du mėnesius yra priimamas mokestis, kuris yra taikomas sektoriui. Jokio skirtumo ar bankai, ar ne bankai, nes gali sekančią dieną būti finansinės technologijos, po to gali būti biotechnologijos ir dar kažkas, kas uždirba Lietuvai. Čia buvo labai blogai ir ką galėjome padaryti blogiausiai, turbūt ir padarėme“, – pabrėžė jis.


Tuo tarpu A. Bartkus akcentavo, kad šis sprendimas gali stabdyti bankus nuo sprendimo ateiti į Lietuvos rinką.


„Žiūrėjimas į šalį, kurioje reguliatorius gali kartas nuo karto susigalvoti vis naujas apmokestinimo priemones – nežinau, ar tai labai teigiamai paveikė norą ateiti. Reikėtų jų klausti, bet sakyčiau, kad ko gero tai stabdo šiek tiek nuo sprendimo eiti į šią šalį, nes gali susidaryti įspūdis, kada daugiau pajamų uždirbsi, tada ateis ekstra apmokestinimas“, – sakė jis.


Liepos pradžioje G. Skaistė viešėjo Lenkijoje, kur kvietė Lenkijos finansų sektoriaus institucijas investuoti ir plėsti veiklą Lietuvoje.


Pasak ministrės, Lenkijos finansų sektoriaus veiklos Lietuvoje plėtra didintų konkurenciją finansų rinkoje, finansinių paslaugų pasiūlą, užtikrintų geresnę jų kainą ir kokybę.


G. Skaistė į Lenkiją išvyko su LB delegacija. Pranešama, kad Lenkijos finansų sektoriaus atstovams pristatytos galimybės veikti Lietuvoje, dabartinė Lietuvos makroekonominė ir finansų sektoriaus padėtis, fiskalinė politika.

REKLAMA


Finansų ministerijos teigimu, sąlygos plėsti veiklą Lietuvoje Lenkijos finansų sektoriui yra palankios, rinkoje yra pakankamai erdvės naujiems dalyviams.


Taip pat mėnesio pradžioje LB ir Lietuvos garbės konsulės Vokietijoje organizuojamame renginyje LB valdybos pirmininkas G. Šimkus pristatė Lietuvos bankinio sektoriaus privalumus Vokietijos komercinių bankų atstovams.


„Lietuvos bankinis sektorius vis dar yra koncentruotas, t. y. vos trys didieji bankai užima didžiąją rinkos dalį. Itin aukštas jų pelningumas rodo, kad yra erdvės konkurencijai ir solidžią patirtį bei finansines galimybes turintys Vokietijos bankai tą konkurenciją galėtų sėkmingai sudaryti“, – sakė G. Šimkus.


Pasak LB, renginyje dalyvavo daugiau nei 50 atstovų iš komercinių bankų, veikiančių Vokietijoje. Tikimasi bankus sudominti galimybėmis plėsti veiklą į Lietuvą bei Baltijos šalių regioną.


ELTA inf.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 15 (2024)

    Savaitė - Nr.: 15 (2024)