Mokyklos skirtingai pasiruošusios įtraukiajam ugdymui: vienos jau 20 metų moko specialiųjų poreikių turinčius vaikus, kitos neturi nieko

Mokyklos skirtingai pasiruošusios įtraukiajam ugdymui: vienos jau 20 metų moko specialiųjų poreikių turinčius vaikus, kitos neturi nieko


Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimui Jonas Mickus sako, kad kiekviena savivaldybė ir kiekviena mokykla yra skirtingai pasiruošusios įtraukiajam ugdymui. Kai kuriose mokyklose jau daugelį metų specialiųjų poreikių turintys vaikai ugdomi su kitais. Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolanta Jonaitienė teigia, kad svarbiausia kalbėtis tiek su tėvais, tiek su mokytojais, kad visi suprastų įtraukiojo ugdymo privalumus.


„Situacija kiekvienoje mokykloje ir kiekvienoje savivaldybėje yra skirtinga. Pavyzdžiui, Prienų rajono savivaldybė mano, kad jie yra pilnai pasirengę ir įtraukusis ugdymas jau vykdomas daugelį metų, jie nemato didelių problemų“, – LRT radijui trečiadienį teigė J. Mickus.


„Tačiau Pagėgių savivaldybė mato didelę problemą, nes nėra specialistų, neturi įrangos, mokyklose dirba mokytojai, kurie yra vyresnio amžiaus ar pensinio amžiaus. Jiems kelia baimę įtraukusis ugdymas – kaip reikės dirbti su vaikais, kurie regos, klausos negalią ar yra hiperaktyvūs ir turi specialiųjų poreikių“, – pasakojo patarėjas švietimui.


Jis pabrėžia, kad visos savivaldybės vienokiu ar kitokiu būdu ruošiasi įtraukiajam ugdymui. J. Mickaus teigimu, savivaldybės laukia ir pagalbos iš ministerijos bei finansinės paramos iš „Tūkstantmečio mokyklų“ programos.

REKLAMA


„Savivaldybės tam rengiasi, pasirengia planus, numato kitas priemones, kaip tą daryti. Aišku, laukia ir iš ministerijos pagalbos, kuri yra ženkli, ir daug ko savivaldybės tikisi iš tūkstantmečio mokyklų programos, kurios dalyvauja tame projekte“, – sakė patarėjas švietimo klausimais J. Mickus.


Viena iš įtraukiajam ugdymui pasirengusių mokyklų – Raseinių r. Viduklės S. Stanevičiaus gimnazija, jau 20 metų mokanti specialiųjų poreikių turinčius vaikus kartu su kitais. Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui J. Jonaitienė supranta mokyklų baimę, tačiau pabrėžia, kad daug specialiųjų poreikių turinčių vaikų neateis į ugdymo įstaigą vienu metu.


„Įtraukųjį ugdymą mūsų gimnazija organizuoja beveik 20 metų, tai iš tiesų patirtį ir įgūdžius mes jau turime. Žinoma, jie neatsiranda su viena diena ir aš suprantu tas mokyklas, kurios bijo kitų metų rugsėjo pirmos dienos. Tačiau tikrai nereikia bijoti, kad tokių vaikų bendrojo ugdymo mokyklose atsiras iš karto labai daug“, – sakė J. Jonaitienė.

REKLAMA


„Manau, kad tėvai labai konstruktyviai viską įvertins, pasitars su mokytojais ir priims sprendimą, kur jų vaikui geriau ugdytis. Bet daugelis mokinių, šiuo metu jų mes turime beveik 80, sėkmingai ugdosi bendrojo ugdymo klasėse“, – pridūrė pavaduotoja ugdymui.


Ji pabrėžė kalbėjimo tiek su tėvais, tiek su mokytojais svarbą. Anot J. Jonaitienės, tik kalbėjimo būdu visi supras, kodėl įtraukusis ugdymas yra naudingas visiems moksleiviams.


„Manau, kad reikia labai daug kalbėtis ir bendrauti. Mūsų gimnazijoje irgi neprasidėjo viskas labai gerai ir sėkmingai iš karto. Reikėjo daug kalbėtis su tėvais, kad suprastų abi pusės, kad toks ugdymas kartu su kitokiais vaikais yra naudingas ir sėkmingas abiem pusėms. Reikėjo daug kalbėtis su mokytojais, kad jie suprastų, kad nėra nieko neįmanomo. Reikėjo pasiruošti, reikėjo mokytis“, – pasakojo J. Jonaitienė.


Tačiau jai nepritarė Panevėžio rajono Velžio gimnazijos vadovas Rimtas Baltušis, kurio teigimu, daug mokinių mokančios mokyklos dar nėra tinkamai pasiruošusios. Anot jo, trūksta ir specialistų, ir tinkamos infrastruktūros.


„Kiekviena mokykla tam ruošiasi, tačiau sakyčiau, kad visuomenė dar nėra pribrendusi ir nėra tiek paruošta įtraukiojo ugdymo įvedimui į mokyklą. Šiai dienai didžiausia problema yra specialistai. Praktiškai kas antra mokykla gali pasakyti – neturime specialistų“, – sakė R. Baltušis.



„Mokyklai šiai dienai reikalingas įtraukiojo ugdymo organizatorius. Nes iš tiesų, aš suprantu, galbūt Viduklės mokykloje nedidelės klasės, pakankamai nedidelė mokykla, bet kai mokykloje yra 700, 1000 mokinių, mes neturime įsirengę tiek erdvių, kuriose šitiems vaikams būtų gera. Vienas sensorinis kabinetas ar kažkas panašaus to negelbėja“, – pabrėžė gimnazijos vadovas.


Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas akcentavo, kad negalima įtraukiojo ugdymo „suvesti į infrastruktūrą“.  


„Negalima suvesti įtraukiojo ugdymo tik su mokyklos sienomis. Tai, pirmiausia, yra vertybinis procesas. Negalima suvesti tik į infrastruktūrą. Yra daugybė elementų – mokytojų kompetencija, pasiruošimas, vertybinės nuostatos“, – pabrėžė I. Gaižiūnas.


„Bet, kalbant apie infrastruktūrą, labai svarbu suprasti, kad nėra tokio lūkesčio, kad 2024 metais kiekvienoje mokykloje būtų po liftą ir visos mokyklos būtų perstatytos. To nėra ir negali būti. Kas yra, matyt, labai svarbu, kad savivaldybės, planuodamos ir valstybės investicijas, planuotų jas palaipsniui, kaip pritaiko savo mokyklas tam, kad jos po 5, po 10 metų būtų prieinamos ir fizinę negalią turintiems asmenims“, – pridūrė patarėjas.


Praėjusios kadencijos Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, kuriais numatyta, jog nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos. Tėvai, tardamiesi su specialistais, galės rinktis, kokia įstaiga geriausiai atitinka vaiko poreikius.


ELTA inf.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 28 (2024)

    Savaitė - Nr.: 28 (2024)