Lietuvių kalbos ir literatūros egzamine – temos apie savivertę, moters vaizdavimą literatūroje ir žemdirbiškąją kultūrą

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamine – temos apie savivertę, moters vaizdavimą literatūroje ir žemdirbiškąją kultūrą


Pirmadienį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikaitys abiturientai galėjo rinktis rašyti rašinį apie asmeninę savivertę, moterų vaizdavimą literatūroje, žemdirbiškąją kultūrą ir visuomenės tobulinimą, pranešė Nacionalinė švietimo taryba (NŠA).


Egzamino metu abiturientams buvo pasiūlytos dvi samprotavimo ir dvi literatūrinio rašinio temos.


Laikiusieji valstybinį brandos egzaminą iš samprotavimo rašinio užduočių galėjo rinktis temą „Nuo ko priklauso asmens savivertė?“ ir kaip rekomenduotinus pasirinkti autorius Balį Sruogą, Jurgį Kunčiną, arba temą „Ar žemdirbiškoji kultūra aktuali šiuolaikiniam žmogui?“, kuriai rekomenduota pasirinkti šiuos autorius: Kristijonas Donelaitis, Marius Katiliškis.


Nusprendusieji rinktis literatūrinį rašinį galėjo imtis temos „Moters vaizdavimas literatūros kūriniuose“ arba „Visuomenės tobulinimo siekiai literatūroje“. Rekomenduoti pasirinkti pirmosios temos autoriai – Šatrijos Ragana, Antanas Škėma. Antrajai temai rekomenduoti autoriai – Martynas Mažvydas, Marius Ivaškevičius, pažymima pranešime.


Abiturientams, laikiusiems mokyklinį brandos egzaminą, buvo pasiūlytos šios samprotavimo rašinio temos: „Kada prireikia drąsos?“ (rekomenduojami autoriai Jurgis Savickis, Bronius Krivickas) ir „Kuo žmogui svarbi šeima?“ (rekomenduojami pasirinkti autoriai – Juozas Tumas-Vaižgantas, Juozas Aputis).

REKLAMA


Iš literatūrinio rašinio užduočių kandidatai galėjo rinktis iš šių dviejų temų: „Seno žmogaus vaizdavimas lietuvių literatūroje“ ir „Svajonės reikšmė literatūroje“ bei remtis Jonu Biliūnu, Vincu Krėve (pirmoji tema), Maironiu, Mariumi Katiliškiu (antroji tema) kaip rekomenduojamais autoriais.


NŠA primena, kad iš viso lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikė daugiau nei 26 tūkst. kandidatų. Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikyti pasirinko 17 364 abiturientai, mokyklinį – 8 852.


Pernai valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą išlaikė 92 proc. kandidatų, šimtukus gavo 379 kandidatai.


Abiturientai: lengva nebuvo, tačiau jaučiasi rašinį parašę neblogai


Pasibaigus lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui, Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazijos abiturientai neslėpė, kad lengva nebuvo, tačiau jaučiasi rašinį parašę gerai. Kadangi lietuvių kalba šios mokyklos moksleiviams nėra gimtoji, gimnazistai teigė ruošęsi šiam egzaminui padedant korepetitoriams.

REKLAMA


„Pasirinkau samprotavimo rašinį. Buvo nelengva. Galbūt reikėjo dar geriau pasiruošti, bet atsirado minčių, ką rašyti, ką pasirinkti, ir tikiuosi, kad pavyko“, – Eltai sakė J. I. Kraševskio gimnazijos abiturientė Martyna. Ji pridūrė, kad rėmėsi Jurgio Savickio ir Albero Kamiu kūriniais.


„Mokykloje su mokytoja dirbau ir korepetitorius buvo. Pirmą kartą toks egzaminas, todėl nežinojau, kiek reikėjo ruoštis, kad viską mokėčiau“, – teigė abiturientė, rašiusi samprotavimo tema „Nuo ko priklauso asmens savivertė?“.


Gimnazistui Herbertui pasiruošti egzaminui taip pat padėjo lietuvių kalbos korepetitorius.


„Egzaminas buvo normalus, temos dar ne tokios baisios. Normaliai parašiau. Reikėjo eiti prieš tai pas korepetitorių, kad sužinočiau struktūrą, kaip rašyti rašinį, nes bet kaip negalima rašyti. Viskas normaliai“, – sakė Herbertas ir pridūrė, jog rinkosi rašinį rašyti tokia pačia tema kaip ir Martyna.


J. I. Kraševskio gimnazijos dvyliktokas Danielius po egzamino jautėsi puikiai. Anot jo, lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas „nėra toks baisus dalykas“.


„Puikiai, puikiai egzaminas. Labai puikiai parašiau, tema buvo lengva – apie savivertę. Rėmiausi Antanu Škėma ir Francu Kafka“, – pasakojo Danielius.


„Iš tikrųjų lietuvių kalbos egzaminas nėra toks baisus dalykas, nes visada visi galvoja, kad tai – katastrofa, kad niekas neparašys, kad, duok Dieve, bent ketvertuką gautum. Bet iš tikrųjų tai viskas chill, viskas chill. Ateini, parašai savo mintis, ir laisva galva“, – kalbėjo abiturientas.



Abiturientų kita samprotavimo tema „Ar žemdirbiškoji kultūra aktuali šiuolaikiniam žmogui?“ nesužavėjo, jie jos rinktis nesvarstė. Mokinių nesudomino ir literatūrinio rašinio temos – „Moters vaizdavimas literatūros kūriniuose“ bei „Visuomenės tobulinimo siekiai literatūroje“.


Pagrindinė brandos egzaminų sesija pirmadienį prasidėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokykliniu ir valstybiniu brandos egzaminu ir baigsis birželio 27 d. muzikologijos mokykliniu egzaminu.


Egzaminų sesijos rezultatus planuojama paskelbti iki liepos 13 d.


Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį ir mokyklinį egzaminus pirmadienį laikė daugiau nei 26 tūkst. mokinių.


Pirmadienį Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė Rūta Krasauskienė patikino, kad nebuvo sulaukta pranešimų apie nesklandumus prieš lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Anot jos, užduotys mokyklas pasiekė laiku ir egzaminas visose Lietuvos mokyklose vyksta sėkmingai.


R. Krasauskienė teigė, jog šiais metais tikisi geresnių brandos egzaminų rezultatų. Pasak jos, abiturientams prieš egzaminus buvo suteiktos konsultacijos, vykdomi bandomieji testai, kurie, pažymėjo NŠA vadovė, padėjo pasiruošti rimčiau.


NŠA duomenimis, prašymus laikyti egzaminus šiemet pateikė 27 492 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleiviai.


Norintys gauti brandos atestatą turi išlaikyti 2 brandos egzaminus: privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą. Iš viso moksleiviai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip 7 brandos egzaminus. Laikyti maksimalų brandos egzaminų skaičių šiais metais pasirinko 0,26 proc. kandidatų.

REKLAMA


NŠA duomenimis, egzaminų rinkimosi tendencijos nesiskiria nuo ankstesnių metų. Kaip ir pernai, norintieji laikyti valstybinius brandos egzaminus dažniausiai rinkosi anglų kalbos, matematikos, biologijos, istorijos egzaminus. Laikyti anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą nusprendė 18 020 kandidatų, matematikos – 15 560, istorijos – 7 743, biologijos – 6 384, geografijos – 4 430 kandidatų.


Lyginant su praėjusiais metais, šiemet daugiau abiturientų pasirinko valstybinius geografijos ir chemijos brandos egzaminus. Nežymiai sumažėjo matematikos, anglų kalbos, fizikos, biologijos valstybinių brandos egzaminų populiarumas.


Brandos egzaminai bus vykdomi 2 596 centruose. Abiturientų valstybinių brandos egzaminų darbus vertins daugiau nei 1 000 vertintojų elektroninio vertinimo aplinkoje, kuri sudaro technologines sąlygas užtikrinti vertinimo kokybę.


Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 28–liepos 13 d. Jos rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 17 d.


ELTA INF.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 11 (2024)

    Savaitė - Nr.: 11 (2024)