Pernai aktyvųjį Lietuvos kariuomenės rezervą sudarė 25 940 karių, skelbiama 2022 m. Vyriausybės veiklos ataskaitoje.

Prieš porą metų jų buvo beveik 3 tūkst. mažiau – 2020 m. rezervui buvo priskiriama 22 100 karo prievolininkų.

Visgi, toks rezervo gausėjimas nėra pakankamas, kad būtų pasiektas Vyriausybės programoje nustatytas rodiklis – planuota, kad dar 2024 m. aktyviajame rezerve tarnaus 34 tūkst. žmonių. Ministrų kabineto veiklos dokumente prognozuojama, kad šis rodiklis bus pasiektas metais vėliau – 2025 m. Tam, pasak Vyriausybės, atnaujinama rezervo rengimo sistema, bus ilginamas ir tarnybos laikotarpis.

„Numatoma, kad tuo metu jau veiks peržiūrėta aktyviojo rezervo organizavimo sistema, kuriai įteisinti rengiami Karo prievolės įstatymo pakeitimai – jais bus siūloma pratęsti tarnybą aktyviajame rezerve nuo 10 iki 15 m.“ – rašoma Vyriausybės veiklos ataskaitoje.

Be padidinto rezervistų skaičiaus, Ministrų kabineto ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į kitus krašto apsaugos sistemos pokyčius – išaugusi gynybos biudžetą (pernai sektoriui skirta 1,647 mlrd. eurų). Palyginus su 2021 m., išlaidos saugumui beveik padvigubėjo.

„Išaugus sąjungininkų skaičiui ir pajėgumams Lietuvoje, pastatytos trys laikinos stovyklos, plečiami kariniai poligonai ir kuriama sąjungininkų priėmimo infrastruktūra“, – nurodoma dokumente.

Didesnės išlaidos krašto apsaugai paspartino ir karinės ginkluotės bei technikos įsigijimus – pernai užbaigta 20 tokių projektų.

„Spartinant Lietuvos kariuomenės modernizaciją, priimti sprendimai dėl papildomų pėstininkų kovos mašinų, savaeigės artilerijos sistemų, šarvuotų visureigių, oro gynybos bei priekrančių ir jūrų uosto gynybos stiprinimo“, – teigiama ataskaitoje.

Pažymima, kad reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją regione, suintensyvėjo ir Lietuvos kariuomenės vykdomos nacionalinės pratybos – pernai tokie mokymai vyko 25 proc. dažniau. Padažnėjo ir jungtinės pratybos su šalyje dislokuotomis sąjungininkų pajėgomis.

Visgi, pažymima, kad eilei su krašto apsauga susijusių darbų bus skiriamas prioritetas ir 2023 m. Norima sukurti naują karinę infrastruktūrą trims sausumos pajėgų bataliono dydžio kariniams vienetams, atnaujinti krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programą, patvirtinti pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo planą ir pan.

Pirmadienį Ministrų kabinetas patvirtino ir Seimui pateikė 2022 metų veiklos ataskaitą. Vyriausybės ataskaitoje įvardijami esminiai darbai ir pernai metais institucijų diegti pokyčiai. Pažymima, kad pernai Lietuvą labiausiai paveikė Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą, todėl pagrindiniu Vyriausybės uždaviniu tapo valios priešintis ir tam reikalingų išteklių bei gebėjimų telkimas.

Pažymima, kad nestabili geopolitinė situaciją išbalansavo ir Lietuvos ekonomiką, todėl konstatuojama, kad ekonomikos augimo sulėtėjimo šiais metais išvengti nepavyks.

ELTA inf.