NATO viršūnių susitikimo sąmata dėl „Litexpo“ rastų trūkumų išaugo dar 6 mln.

NATO viršūnių susitikimo sąmata dėl „Litexpo“ rastų trūkumų išaugo dar 6 mln.


NATO delegacijai apsilankius „Litexpo“ parodų rūmuose ir įvardijus trūkumus, Aljanso lyderių susitikimo organizavimo sąmata išaugo 6 mln. eurų, sako Vyriausybės vicekancleris Rolandas Kriščiūnas.


„Po tos NATO misijos, kada jie nuėjo sienas pabaksnojo, sąmata pabrango 6 mln. eurų. Buvome planavę, kad mums užteks 11 mln. eurų, bet tai virto (...) 17 mln. eurų“, –Seimo Antikorupcijos posėdyje teigė R. Kriščiūnas.


Trečiadienį „Litexpo“ vykdytų pirkimų NATO viršūnių susitikimui organizuoti aplinkybes nagrinėjusi Antikorupcijos komisija klausimą spręs toliau.


Anot komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio, posėdyje savo pozicijas pateikus „Litexpo“ vadovui, Specialiosios tyrimų tarnybos (STT), Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) ir kitų susijusių įstaigų atstovams, nėra atsakymų, ar parodų rūmai NATO viršūnių susitikimui būtinus viešuosius pirkimus vykdė skaidriai.


„Klausimai buvo iškelti ir lieka neatsakyti, kad kartais pasirinktos bendrovės, kurių įstatiniai kapitalai, apyvartos, turėtos praktikos, yra neadekvačiai mažos to užsakymo apimčiai, kurią jos gauna ir buvo pasirinktos. Ir aibė kitų klausimų liko neatsakyti“, – posėdžio pabaigoje sakė A. Stončaitis.

REKLAMA


Balandžio viduryje paaiškėjo, jog dalį NATO viršūnių susitikimui Vilniuje surengti reikalingų viešųjų pirkimų „Litexpo“ vykdė neskelbiamų derybų būdu, galimai permokant. Apie tai pirmasis paskelbė portalas tv3.lt.


„Litexpo“ direktorius Justinas Bortkevičius trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ tikino, jog didžiajai daliai su NATO viršūnių susitikimu susijusių pirkimų turėjo lygiai du mėnesius, nes pagal darbų grafiką sutartys su tiekėjais privalėjo būti pasirašytos dar 2022 m. pabaigoje – po to, kai parodų centre rugsėjį apsilankė Aljanso delegacija.


Dėl to esą dauguma pirkimų vykdyti neskelbiamų derybų būdu.


„Litexpo“ neturėjo jokių įgaliojimų veikti, organizuoti pirkimus ar vertinti rinką, neturint NATO reikalavimų. Sutartį su Užsienio reikalų ministerija pasirašėme rugpjūčio pradžioje. Ir kol neatvažiavo NATO štabas, negalėjome ir nežinojome, ką reikia pirkti“, – komisijoje kalbėjo J. Bortkevičius.

REKLAMA


Komisijos parlamentarė Agnė Širinskienė abejojo, kodėl nebuvo galima delegacijos priimti anksčiau.


„Kodėl žinodami teisės aktus, kaip vyksta viešieji pirkimai, nepasiskaičiavote, kiek jums reikia laiko ir nesišnekėjote su ministerijomis, kad rugsėjo vizitas įvyktų anksčiau – galbūt balandį, kovą, gal sausį. Ir būtumėt turėję laiko viską skaidriai padaryti“, – klausė ji.


R. Kriščiūno teigimu, už renginius atsakingas NATO sekretoriatas negalėjo atvykti anksčiau nei rugsėjį, kadangi buvo užimtas Madrido viršūnių susitikimo organizavimu.


„Madrido susitikimas vyko birželio pabaigoje. (...) Kvietėme juos atvykti anksčiau, buvo susitarta, kad misija atvyks rugsėjo viduryje. Gavosi, kad ir tai jiems nepavyko ir atvažiavo 2 savaitėms vėliau. Todėl ta misija įvyko rugsėjį“, – posėdyje teigė R. Kriščiūnas.


Be to, pasak Vyriausybės atstovo, konkreti susitikimo data paaiškėjo tik lapkričio pabaigoje: „Žinojome faktą, kad jis įvyks, nežinojome tiksliai kada. Buvo diskusijų, kad tai gali būti ir lapkritis, tas būtų davę daugiau laiko.“


Klausė, kodėl dalį konkursų laimėjo „Litexpo“ adresu registruotos įmonės

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos politikas Jurgis Razma „Litexpo“ vadovo klausė, kodėl dalį pirkimų laimėjo bendrovės, registruotos tuo pačiu adresu kaip ir parodų rūmai.


„Ar tiesa, kad laimėtojai registruoti adresu Parodų g. 1 (...) – tuo pačiu adresu, kaip „Litexpo“. Ar tai nėra išdava, kad turite nusistovėjusius ryšius su tam tikrais partneriais, kitais atvejais jums teikiančiais pastovias paslaugas ir bičiuliškai juos pasikvietėte į tas derybas“, – teigė J. Razma.



Tokius įtarimus J. Bortkevičius atmetė, esą tai tėra prielaidos. Anot jo, „Litexpo“ pirkimų laimėtojus atrinko vertindama jų patirtį organizuojant tarptautinius, valstybinius nepramoginius renginius, taip pat ar jos veikia bent 10 metų.


Anot „Litexpo“ vadovo, J. Razmos įvardijamos įmonės galimai parodų rūmų patalpose nuomojasi sandėlius, o veikia kitur.


„Tai nėra vienintelės įmonės, kurios „Litexpo“ nuomojasi patalpas. Didžiąja dalimi tai yra sandėliai. Mano akimis, tai nėra joks vertinimo kriterijus dėl įmonės registracijos adreso. Tos pačios įmonės turi ir kitose vietose buveines“, – aiškino J. Bortkevičius.


Parlamentarė A. Širinskienė pažymėjo, kad dalį konkursų laimėjo įmonės, kurių metinės pajamos yra mažesnės nei neskelbiamų derybų būdu laimėto užsakymo vertė.


„Buvo įvardinta eilė įmonių, kurios išsiskiria tikrai labai mažomis pajamomis. Tarkime, garso įrangos konkursų laimėtojas laimėjo 0,5 mln. eurų kontraktą, o metinės pajamos yra 120 tūkst., o 2021 m. – 50 tūkst. eurų nuostolio. Natūraliai kyla klausimas, kodėl tokios įmonės sugeba laimėti ir kokios yra sąsajos“, – klausė parlamentarė.


Panašų klausimą kėlė ir konservatorius Vilius Semeška: „Ar nebuvo kitų, didesnių įmonių? Kaip taip galėjo nutikti, kad norima įsigyti iš tų bendrovių, kurios tokių užsakymų net nėra įvykdžiusios?“


J. Bortkevičius savo ruožtu atsakė, esą nekorektiška vertinti įmonių pajėgumus pagal jų veiklos COVID-19 pandemijos laikotarpiu rezultatus. Jo teigimu, kiekviena įmonė prieš gaudama „Litexpo“ užsakymą, turėjo gauti finansinių institucijų garantijas.


„Ta imtis ir pastarųjų metų vertinimas, mano akimis žiūrint, yra nekorektiškas. Tačiau kiekviena įmonė, dalyvaudama pirkime ir pasirašydama sutartį, turi pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą, banko garantiją, ar draudimo bendrovės, kas užtikrina tos įmonės pajėgumus“, – sakė „Litexpo“ direktorius.

REKLAMA


VPT jau nagrinėja telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ skundą dėl galimai neskaidriai tokiu būdu vykdyto ryšio paslaugų teikimo konkurso. Įmonė pažymi, kad konkursą laimėjusios „Telia Lietuva“ stambaus verslo klientų padalinio vadovas Alesandras Golodas kartu yra ir „Litexpo“ valdybos narys, todėl esą galėjo paveikti konkurso rezultatus. „Bitė“ tikina galėjusi šias paslaugas suteikti 900 tūkst. eurų pigiau.


Antikorupcijos komisijos posėdyje kalbėjęs „Telia Lietuva“ atstovas Danielius Karpovičius teigė, jog A. Golodas, sprendžiant dėl šio pirkimo nusišalino, be to, jis esą nedirba su valstybės įmonių užsakymais.


Komisijos parlamentarai paprašė perduoti dokumentus, kurie įrodytų, jog A. Golodas svarstant šį klausimą iš tikrųjų nusišalino.


Premjerė Ingrida Šimonytė yra teigusi, jog nemato „kažkokių keistų dalykų“ dėl „Litexpo“ pirkimų. Ji neslėpė, jog jai neskelbiamų derybų būdas nepatinka, tačiau siekiant spėti pasiruošti NATO susitikimui gali būti pateisinamas. Pasak I. Šimonytės, susitikimo data paaiškėjo tik lapkritį, tad perkančiosios organizacijos turėjo „suktis pakankamai sparčiai“.


Kad jo turimomis žiniomis pirkimai vyksta skaidriai antradienį patikino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.


Vyriausybė praėjusių metų birželį priėmė nutarimą „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių vadovų susitikimo Lietuvoje 2023 metais organizavimo“, kuriame Užsienio reikalų ministerija „Litexpo“ (kartu ar atskirai) buvo įpareigotos užtikrinti „Litexpo“ parodų rūmų parengimą Aljanso lyderių susitikimui pagal NATO reikalavimus.


99 proc. „Litexpo“ akcijų priklauso Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.


NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis.


ELTA inf.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 29 (2024)

    Savaitė - Nr.: 29 (2024)