Paskutinės šildymo sezono sąskaitos – daugiau nei dvigubai mažesnės nei kovą

Paskutinės šildymo sezono sąskaitos – daugiau nei dvigubai mažesnės nei kovą


Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) deda tašką 2022-2023 m. šildymo sezone ir klientams jau pateikė sąskaitas už balandžio mėnesio šildymo paslaugas. Šildymas Vilniuje išjungtas balandžio 12 d., todėl gyventojai sulaukė kur kas mažesnių sąskaitų nei įprastai.


Už 50 kv. m. buto šildymą klientai balandžio mėnesį renovuotame daugiabutyje vidutiniškai mokės 23 Eur, nerenovuotame – 36 Eur, kovą atitinkamai renovuotame name – 42 Eur, nerenovuotame – 73 Eur.


Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, balandžio mėnesį šilumos kilovatvalandės kaina Vilniuje buvo tokia pat kaip ir vasarį – 7,56 ct be PVM. Šiemet balandį šiluma atpigo 22 proc., pernai šiluma kainavo 9,69 ct/kWh be PVM.


„Dvigubai sumažėjusias sąskaitas lėmė dėl atšilusių orų anksčiau nei pernai pasibaigęs šildymo sezonas, todėl klientai mokės tik už nepilnas dvi savaites teiktas šildymo paslaugas. Lyginant su kovo mėnesiu, balandis vidutiniškai buvo šiltesnis 5,9 laipsniais. Primename, kad šį šildymo sezoną šilumos kaina Vilniuje nuosekliai mažėjo, tai turėjo įtakos sąskaitoms. Dėl sprendimo jau naudojamas kuro rūšis papildyti mažasieriu mazutu, mūsų klientai šildymo paslaugoms sutaupė daugiau nei 30 mln. eurų“, – sako VŠT Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas.

REKLAMA


Nuo gegužės mėnesio nebus taikoma PVM lengvata, kuri paprastai sudaro apie 8,3 proc. šilumos kainos. Nors šildymo sezonas pasibaigė, tačiau šilumos kainos dydis vis dar išlieka aktualus. Jis tiesiogiai daro įtaką karšto vandens kainai ir cirkuliacijos mokesčiui („gyvatukui“).


Gegužės mėnesį šilumos kaina Vilniuje dar labiau susitraukė ir siekia 6,91 ct/kWh su PVM. Tai – 35 proc. mažiau nei pernai, kai šiluma kainavo 10,67 ct/kWh su PVM. Už karštą vandenį gegužę vilniečiai mokės 18 proc. mažiau nei pernai – 6,05 Eur už kubinį metrą su PVM.


Kompensacijų nepraras

Nors šildymo sezoną sostinė oficialiai jau baigė, kompensacijos už būsto šildymo paslaugas dar laukiantys vilniečiai jos nepraras. Gyventojams, kuriems bus patvirtinta teisė gauti kompensaciją, šilumos tiekėjas apskaičiuos ir ją pritaikys einamosiose mėnesio sąskaitose už visus paskirtus laikotarpius.


„Iš miesto savivaldybės gavę informaciją apie konkrečiam klientui priklausančią teisę į kompensaciją, jos dydį apskaičiuosime pagal visas teisės aktuose numatytas taisykles. Sąskaitas jau apmokėję vilniečiai einamosiose sąskaitose matys permoką, kuria bus dengiami ateities mokėjimai ar jų dalis“, – sako L. Jakubauskas.

REKLAMA


Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyrius prašymų nagrinėjimą tikisi baigti iki gegužės mėnesio pabaigos.


Pradėjo hidraulinius bandymus

Sėkmingai užbaigus šildymą sezoną VŠT iškart pradėjo ruoštis kitam. Bendrovė iki rudens patikrins ir šildymo sezonui parengs 758 km ilgio šilumos tiekimo tinklą, kuriuo į klientų namus keliauja šiluma ir karštas vanduo.


Visame šilumos tiekimo tinkle bus atliekami hidrauliniai bandymai, kiti remonto darbai, taip pat nuo birželio bendrovė rekonstruos labiausiai susidėvėjusias tinklo vietas.


Šių darbų metu neišvengiamas laikinas karšto vandens atjungimas, todėl gyventojai kviečiami iš anksto pasitikrinti, kada jų namuose nebus karšto vandens, tai padaryti galima bendrovės internetinėje svetainėje (www.chc.lt).


„Karštas vanduo – neatsiejama kasdienio komforto dalis, todėl suprantame, kad net ir laikini karšto vandens atjungimai kelia nepatogumų. Nors šis laikas kasmet trumpėja, kviečiame klientus iš anksto pasitikrinti, kada jų namuose nebus karšto vandens. Taip pat primename apie galimybę savo kontaktinius duomenis palikti arba atnaujinti mūsų savitarnos svetainėje, tokiu atveju apie artėjantį karšto vandens atjungimą informuosime SMS žinute“, – teigia L. Jakubauskas.


Daugiabučiuose karšto vandens sklendes užsuka ir atsuka namų administratoriai, todėl šiame procese labai svarbus ir jų operatyvus darbas. Tam, kad VŠT užbaigus darbus į klientų namus sugrįžtų karštas vanduo, kiekviename daugiabutyje karšto vandens sistemų prižiūrėtojas privalo kaip įmanoma greičiau atsukti sklendes ir taip atnaujinti karšto vandens tiekimą konkretaus namo butams.



Kviečia ruoštis ir gyventojus

Didžiausias Lietuvoje šilumos ir karšto vandens tiekėjas primena, kad šilti namai – komandinis darbas, todėl šaltajam metų laikui kviečia ruoštis ir gyventojus.


Klientams, kurių namas yra senos statybos, o buto kvadratiniam metrui šildyti suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį siekia 25 kWh ir daugiau, derėtų rimtai apsvarstyti renovacijos galimybes. Bendrovės duomenimis, nerenovuotų namų gyventojai už šilumą moka apie 40 proc. didesnes sąskaitas.


Gyventojams vertėtų domėtis ir namo šilumos punkto būkle, dar prieš šildymo sezoną pasirūpinti jo efektyvumu ir, jeigu yra poreikis, atnaujinimu. Tam didelių investicijų nereikia, tačiau efektyviai veikiantis šilumos punktas gali padėti sutaupyti iki 15 proc. šilumos. Šiuo metu dar aktyvi Vilniaus miesto savivaldybės paramos programa, kurios intensyvumas siekia 50 proc. išlaidų, reikalingų priklausomų šilumos punktų modernizavimui.


Ši programa remia daugiabučių ir individualių (vienbučių ir dvibučių) gyvenamųjų namų šilumos punktų su priklausomąja sistema atnaujinimą (modernizavimą) ir balansinių ventilių ant šildymo ir karšto vandens stovų įrengimą.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 29 (2024)

    Savaitė - Nr.: 29 (2024)