2022 m. pensijų fondų investicinė grąža buvo neigiama ir krito beveik 14 proc., sako Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Tadas Gudaitis.

Jo teigimu, 2022 m. vidutinė metinė pensijų fondų grąža susitraukė 13,8 proc., nors nuo 2019 m. kasmet kilo atitinkamai 19,9 proc., 5,2 proc. (2020 m.) ir 21,07 proc. (2021 m.).

„Po 14 sėkmingų metų, praktiškai per kuriuos visus buvo generuojama grąža – ne tik vienaženklė, bet ir dviženklė – turime nuosmukį“, – ketvirtadienį surengtoje 2022 m. pensijų fondų anuitetų veiklos apžvalgoje sakė T. Gudaitis.

Vis dėlto, asociacijos duomenimis, nuo 2019 m., kai Lietuvoje įsteigti gyvenimo ciklo fondai, grąža, net ir pridėjus pastarųjų metų nuosmukį, augo 32,8 proc.

„Tikrai grąža šiek tiek aptirpo, bet žiūrint ilgalaike prasme turime teigiamą rezultatą ir tie, kurie kaupia lėšas tikrai turi sukaupę daugiau nei jiems pervesta į sąskaitas“, – kalbėjo T. Gudaitis.

LIPFA skaičiavimais, Lietuvos gyventojai pensijų fonduose nuo 2004 m. yra sukaupę 1,3 mlrd. eurų daugiau nei jiems pervesta įmokų – 900 mln. eurų siekia fondų investicinė grąža, 400 mln. eurų – išmokos fondų dalyviams, o įmokų pervesta už 4,7 mlrd. eurų.

„Kaupiantys sau papildomai pensiją II pensijų pakopoje, turi 1,3 mlrd. eurų daugiau nei jiems buvo pervesta lėšų“, – pažymėjo T. Gudaitis.

„Tas rezultatas yra ilgalaikis ir tos grąžos, kurios buvo uždirbtos per pastarąjį dešimtmetį, tikrai matomos klientų sąskaitose“, – teigė jis.

Pasak LIPFA vadovo, svarbu toliau siekti, kad Lietuvos gyventojai pensijas gautų iš trijų šaltinių (I, II ir III pensijos kaupimo sistemos pakopų), o pati pensija siektų 70 proc. buvusio atlyginimo.

Asociacijos teigimu, 30–40 proc. pensijos turėtų sudaryti „Sodros“ mokama dalis, 20–30 proc. – antroje, o likusius 20 proc. – trečioje pensijų pakopoje kaupiama dalis

„Reiktų nesiblaškyti ir toliau, įsivertinus savo pensijos tikslus, jų siekti. Tikrai yra noras, kad savo pensiją gautume iš trijų šaltinių“, – teigė T. Gudaitis.

Lietuvos banko (LB) duomenimis, 2022 m. II pensijų pakopoje kaupusiųjų žmonių skaičius didėjo, tačiau sumažėjo bendras fondo turtas – 2022 m. II pakopos fonduose kaupė 1,411 mln. Lietuvos gyventojų (2021 m. jų buvo 1,38 mln.), o turtas – 5,48 mlrd. eurų (2021 m. siekė 5,9 mlrd. eurų).

Pasak, LB Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovo Audriaus Šilgalio, pensijų fondų grąža pernai mažėjo, kadangi 2022 m. tiek nerizikingų vertybinių popierių, tiek akcijų vertės, be to, tai vyko vienu metu.

„Tai buvo neeilinė situacija, su kuria susidūrė visi pensijų, investiciniai fondai, net ir privatūs investuotojai biržose“, – renginyje teigė LB ekspertas.

Jis patikino, kad fondų rezultatai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse buvo labai panašūs.

„Kritimas buvo visur, tačiau tas kritimas po ypač sėkmingo beveik 10 metų laikotarpio, kai fiksuotas augimas“, – pažymėjo LB atstovas.

Anot A. Šilgalio, neužtenka, kad žmonės kaupia tik pirmoje pensijų pakopoje, tad „būtini pokyčiai ir didesnis kaupimas“.

„Asmenys, kurie kaupia tik „Sodroje“, dėl senstančios visuomenės, emigracijos, infliacijos ir kitų priežasčių, gali ateityje gauti pensijas, kurių nepakaks norint oriai išgyventi. Dėl to asmenys privalo ir patys prisidėti prie pensijų kaupimo ir apie tai galvoti jau dabar“, – pabrėžė LB atstovas.

Pernai labiausiai svyravo daugiau į akcijas investuojantys II pakopos pensijų fondai

Kaip skelbiama LIPFA pranešime, jauniausio amžiaus gyventojams skirti II pakopos pensijų fondai, kuriuose didžiausią dalį investicijų sudaro akcijos, pernai svyravo labiausiai. Nors, LIPFA duomenimis, 21-27 metų amžiaus kaupiančiųjų grupės fondų bendras svertinis grąžos vidurkis 2022 metais buvo -14,79 proc., tačiau grąža nuo įkūrimo 2019 metais yra istoriškai aukšta ir siekia 38,07 proc.

28-34 metų kaupiančiųjų amžiaus grupės pensijų fondų svertinė grąža pernai sudarė -14,35 proc. (nuo įkūrimo +39,67 proc.), o 35-41 metų amžiaus pensijų fondai: -14,24 proc. (nuo įkūrimo +39,99 proc.).

Neigiamą 14 proc. ribą dar peržengė 42-48 metų amžiaus gyventojams skirti šalies II pakopos pensijų fondai, jų svertinė grąža pernai buvo -14,29 proc., tačiau jų grąža nuo įsteigimo ir toliau viršija 40 proc.

49-55 metų amžiaus kaupiantieji pernai fiksavo -13,82 proc. grąžą (nuo įkūrimo +35,79 proc.), 56-62 metų: -12,95 proc. (nuo įkūrimo +17,45 proc.), o 63-69 metų: -12,14 proc. (nuo įkūrimo +1,09 proc.) Tuo tarpu turto išsaugojimo pensijų fondų svertinė grąža buvo -11,4 proc. (nuo įkūrimo -0,6 proc.).

III pakopa išlaikė turto vertę

III pakopos pensijų fondai iš esmės pakartojo II pakopos judėjimą. Didesnės akcijų dalies III pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža pernai buvo -13,15 proc. Mišraus investavimo pensijų fondai fiksavo -13,17 proc. vidutinę grąžą, o mažesnės rizikos III pakopos fondų svertinė grąža buvo -11,86 proc.

LIPFA duomenimis, III pakopoje didžiausią turtą valdo būtent drąsiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai: jiems 2022 metų pabaigoje buvo patikėta iš viso 120,1 mln. eurų, arba 49 proc. viso III pakopos turto.

Pensijų anuitetų fondo tikslai pasiekti

„Sodros“ Anuitetų skyriaus vadovė Daiva Gerulytė spaudos konferencijoje teigė, kad praėjusių metų pensijų anuitetų fondo rezultatai buvo sėkmingi. Jos teigimu, 2022 m. fondas baigė turėdamas 1942 pensijų anuitetų gavėjus, jo turtas išaugo iki 25,2 mln. eurų (65 proc. lyginant su 2021 m.).

„Pilni iššūkių metai neaplenkė pensijų anuitetų fondo, tačiau savo veiklos rezultatais esame visai patenkinti, nes metų pabaigoje turėjome jau beveik 2 tūkst. anuitantų, o fondo turtas išaugo“, – teigė D. Gerulytė.

„Tai kas buvo numatyta fondo biudžete, tuo tikslus pasiekėme“, – tikino ji.

„Sodros“ atstovės teigimu, vidutinis pensijų anuitetas siekia 62,56 euro, o vidutinė sukaupta suma – 15,5 tūkst. eurų.

„Matome, kad sukauptos vidutinės sumos didėja. Nepaisant to, kad rinkos rezultatai buvo blogi, bet pervedamos įmokos, geri ankstesnių metų rezultatai irgi daro teigiamą įtaką tiems, kas įsigyja pensijų anuitetą“, – kalbėjo D. Gerulytė.

Jos pateiktais duomenimis, 89 proc. fondo dalyvių renkasi stabilių išmokų pensijų anuitetus – 69 proc. jų gauna standartinį anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu, 20 proc. – standartinį.

11 proc. anuitantų pasirinkę atidėtąsias išmokas.

„Matome, kad poreikiai nesikeičia. Paveldimumas ir išmokų stabilumas yra du svarbiausi dalykai, kurių žmonės tikisi iš pensijų anuitetų. Todėl nenuostabu, kad 89 proc. renkasi išmokas, kurios yra stabilios“, – sakė „Sodros“ Anuitetų skyriaus vadovė.

„Sodros“ duomenimis, 71 proc. fondo turto 2022 m. buvo investuota į akcijas, 20 proc. į obligacijas, o 8,7 proc. lėšų laikyta banke.