Seimas po antrojo svarstymo pritarė patikslintam 2023 m. valstybės biudžeto projektui.

Jį palaikė 75, prieš balsavo 11, susilaikė – 39 Seimo nariai.

Išnagrinėjusi parlamentarų ir Seimo komitetų siūlymus už maždaug 1,3 mlrd. eurų, trečiadienį Vyriausybė patvirtino, kad kitais metais valstybės pajamos turėtų siekti 15,6 mlrd. eurų, išlaidos – 18,6 mlrd. eurų, o biudžeto deficitas – 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Esminiai biudžeto prioritetai išlieka nepakitę, stengėmės atsižvelgti į komitetų atskiras, labai konkrečias sritis ir išlaikyti tą patį biudžeto deficito lygį, koks ir buvo pirminiame biudžeto projekte. Tą ir pavyko padaryti“, – pristatydama patobulintą biudžeto projektą sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Patikslintame biudžete numatyti papildomi 16 mln. eurų kompensacijoms už šildymą, 27,6 mln. eurų mažų pensijų priemokoms, 24,8 mln. eurų – karinio mobilumo didinimui.

Vyriausybė taip pat numatė galimybę skolintis, siekiant krašto gynybai skirti 2,5 proc. – 3 proc. nuo BVP, jei biudžeto deficitas neviršys 4,9 proc.

Švietimui ir kultūrai papildomai numatomi 8,6 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 2,8 mln. eurų, skrydžių plėtrai – 2 mln. eurų, institucijų veiklai – 2,2 mln. eurų, infrastruktūrai, IT sistemoms – 1,6 mln. eurų.

Be kita ko, dėl sumažėjusių energijos kainų rinkose, energijos kainų kompensavimui patikslintame biudžete numatyta 98 mln. eurų mažiau lėšų.

Pasak ministrės, dėl siūlomos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) neterminuotos 9 proc. lengvatos apgyvendinimo paslaugoms kitąmet biudžetas neteks 24 mln. eurų pajamų, pusmečio PVM lengvatos maitinimo sektoriui– 59,5 mln. eurų, dėl taip pat pusmečiui pateiktos lengvatos kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms – 5,5 mln. eurų.

Papildomi 1 mln. eurų ir 0,7 mln. eurų netekimai prognozuojami, jei Seimas pritars siūlymui 9 proc. PVM lengvatą taikyti atitinkamai el. knygoms ir informaciniams leidiniams bei kultūros renginiams. Tokį pasiūlymą antradienį Seime įregistravo premjerė Ingrida Šimonytė.

Kaip parlamentarams teigė G. Skaistė, Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių, didžiausia išlaidų dalis (neįskaitant ES paramos) tenka socialinei apsaugai, švietimui ir sveikatos apsaugai – atitinkamai 38 proc. ir po 14 proc.

Kitąmet dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui gyventojams numatyti 812 mln. eurų, verslui dalinai bus kompensuojamos tik išlaidos elektrai, kam prireiks 446 mln. eurų. Šios išlaidos, biudžetą patikslinus, sumažintos 98 mln. eurų.

Iš viso, šioms ir kitoms energijos kainų augimo poveikio sušvelninimui skirtoms priemonėms 2023 m. numatoma apie 1,9 mlrd. eurų.

Žmonių pajamų didinimui skiriama apie 1,6 mlrd. eurų: dirbančiųjų pajamų didinimui – 790 mln. eurų, socialinei paramai – 237 mln. eurų, pensijoms – 591 mln. eurų. Išlaidos valstybės saugumui ir gynybai – 1,8 mlrd. eurų, investicijoms į Lietuvos ateitį (žaliajai transformacijai, transportui, inovacijoms ir kt.) – 2,9 mlrd. eurų

Viešiesiems finansams – 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano įgyvendinimui, įmokoms į ES biudžetą, skolai valdyti ir kt. – biudžete skirta 2,3 mlrd. eurų.

Kitais metais valdžios sektoriaus skola su šiuo biudžeto deficito lygiu, kurį Vyriausybė susiprognozavo, bus 42,9 procento. Optimalus lygis buvo įvertintas maždaug nuo 39 iki 42 procentų.