Ketvirtadienį Seimo plenarinėje posėdžių salėje parlamentarai apsvarstė 2023 m. biudžeto projektą bei grąžino jį Vyriausybei tobulinti.

Diskusijoje savo išvadas pateikė Seimo komitetai bei parlamentarai individualiai.

Vyriausybės parengtame projekte valstybės biudžeto pajamos sudaro 15,62 mlrd. eurų, išlaidos – 18,6 mlrd. eurų, biudžeto deficitas – 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola – 43 proc. BVP. Jis parengtas remiantis Finansų ministerijos prognozėmis, kad šiemet BVP augs 1,6 proc., kitąmet – 1,4 proc.

Projektas Seimui buvo pateiktas spalio 11 d., mėnesį projektas svarstytas Seimo komitetuose, kuomet registruoti jų ir parlamentarų bei jų grupių pasiūlymai. Bendra pasiūlymų suma siekia 1,47 mlrd. eurų.

Pagrindinio biudžeto projekto įstatymo – Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mykolo Majausko teigimu, 2023 m. šalies pajamų ir išlaidų planas parengtas atsakingai, jame numatomas „spartus“ gyventojų pajamų didinimas, kompensacijos už išaugusias energijos kaina bei „visapusiška“ parama verslui.

Jis pabrėžė, kad pagal Lietuvos banko skaičiavimus, įgyvendinus visas numatytas priemones, infliacija 2023 m. bus iki 2 proc. punktų mažesnė.

„Numatytas spartus ir minimalios mėnesinės algos augimas, kuris sieks apie 30 proc. per dvejus metus. Mėnesio pajamos po mokesčių ateinančiais metais vidutiniškai didės 130 eurų kultūros darbuotojams ir statutiniams pareigūnams, mokytojams – 150, rezidentams – 160, gydytojams – 170 eurų. Taip pat sparčiai augs bazinis dydis, nuo kurio skaičiuojami viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo M. Majauskas.

BFK, anot M. Majausko, vis dėlto, pasiūlė Vyriausybei patikslinti priemones energijos kainoms mažinti, numatant ne vienodas kompensacijas visiems bendrai, tačiau apskaičiuoti pagal suvartojamos elektros kiekį.

„Energijos kainų augimo poveikiui gyventojams ir verslui švelninti numatyta virš 1 mlrd. eurų. Įvertinus Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės pastabas, BFK siūlo padidėjusių elektros ir dujų kainų kompensavimo priemonę padaryti taiklesnę, siejant su minimaliu suvartojamu elektros kiekiu“, – teigė BFK pirmininkas.

Jis kalbėjo, kad valstybės skola yra viena mažiausių visoje Europos Sąjungoje bei dvigubai mažesnė nei Bendrijos vidurkis, tačiau dėl Europos centrinio banko didinamų bazinių palūkanų normų augs skolos valdymo išlaidos bei mažės viešojo sektoriaus finansavimo pajėgumai.

„Todėl papildomos biudžeto išlaidos, nepadengtos tvariais pajamų šaltiniais, turi būti atidžiai įvertintos“, – BFK išvadą citavo M. Majauskas.

Politikas taip pat pabrėžė, kad sumažėjus energijos kainoms rinkoje, įmanoma, kad kompensacijoms reikės 350 mln. eurų mažiau. Pasak M. Majausko, atsižvelgiant į tai biudžete suplanuotos išlaidos ir deficitas turėtų būti patikslinti.

Kartu M. Majauskas akcentavo, kad bendra pasiūlymų biudžetui suma siekia beveik 1,5 mlrd. eurų. BFK, anot parlamentaro, siūlo Vyriausybei „atidžiai įvertinti pateiktus siūlymus“.

„Papildomų išlaidų augimas turi būti atidžiai pasvertas, prioritetą skiriant krašto gynybai stiprinti, infliacijos mažinimo priemonėms ir pažeidžiamiausių visuomenės narių apsaugai“, – teigė M. Majauskas.

Skiriasi valdančiųjų ir opozicijos vertinimai

Svarstymo metu pasisakęs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius sakė, kad biudžeto projektas nėra tikslus ir sudarytas neatsižvelgiant į ekonominius iššūkius.

„Biudžetas viršija lūkesčius esamomis sąlygomis, turint galvoje infliaciją, karą Ukrainoje, augančias energijos išteklių kainas“, – teigė A. Butkevičius.

BFK pirmininko pavaduotojas citavo tarptautinių institucijų rekomendacijas valstybės lėšomis tikslingai remti tik pažeidžiamiausias visuomenės grupes, kad nebūtų skatinama infliacija. Jei Vyriausybė būtų nutaikiusi šias priemones tik šiems gyventojams, valstybė sutaupytų 300 mln. eurų lėšų.

Seimo narys skaičiavo, kad iš viso tvariomis pajamomis kitąmet nepadengta 1,2 mlrd. eurų ilgalaikių 2023 m. biudžeto pajamų.

„Tai reiškia, kad situacija verčia radikaliai pasižiūrėti į vykdomą fiskalinę politiką. Mokesčių reforma turi būti daroma ne tada, kai ekonominė situacija gera, fiskalinė politika tvari, bet tada, kai susiduriame su finansiniais sunkumais, bet to nematome“, – teigė A. Butkevičius.

Jis taip pat neatmetė, kad planuojamas 4,9 proc. deficitas iš tikrųjų galės būti didesnis, o 2025 m. biudžete skolos aptarnavimo išlaidoms reikės numatyti jau apie 700 mln. eurų. Kitąmet tam numatyta 200 mln. eurų.

Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas tikino, kad 2023 m. biudžeto projekto kokybė yra gera.

„Suprantu, kad nepaisant karštų diskusijų ir didelio noro, kad biudžeto svarstymas primintų gerą Holivudo trilerį, jo tokio didelio gali ir nebūti, nes biudžetas geras, mes ir toliau galėsime atlaikyti visus išbandymus“, – sakė V. Mitalas.

„Biudžetas juos atlaikyti leis“, – teigė jis.

Pasak V. Mitalo, dujų kainoms išlaikyti dabartiniame lygyje, kartu su ES lėšomis, iš viso numatyta 3,2 mlrd., dėl ko jos bus keturis kartus mažesnės, nei kainos rinkoje.

„Tai itin ženklus laimėjimas“, – sakė parlamentaras.

Jo teigimu, kitąmet sumažės infliacijos įtaka, nes augs minimali mėnesinė alga, švietimo ir kitų darbuotojų atlyginimai, o kainų augimas turėtų slopti.

„Nors šiemet patyrėme labai didelę infliaciją, kitąmet, tikiuosi ji bus mažesnė, institucijos prognozuoja 6-7 proc. Tai leis iš dalies pasivyti ką patyrėme šiemet, t. y., tikrai didelį prekių paslaugų brangimą“, – kalbėjo V. Mitalas.

Biudžetui pritarė visi komitetai

2023 m. biudžeto projektą taip pat palaikė visi 15 parlamento komitetų.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė pasidžiaugė, kad 1 mlrd. eurų numatyta žaliajai transformacijai, 484 mln. eurų numatyti aplinkosaugai – 130 mln. eurų daugiau nei 2022 m.

Audito komiteto (AK) pirmininkas Zigmantas Balčytis teigė, kad nors biudžetui pritarta, tačiau komitetas paragino Vyriausybę užtikrinti, jog jame numatytas energijos kainų kompensavimo mechanizmas būtų laikinas, o situacijai gerėjant, būtų pakoreguotas ar sustabdytas.

„Kai jis taikomas visiems subjektams, nevertinant gaunamų pajamų ar suvartojamo energijos kiekio, yra per platus, brangus ir neefektyvus, neskatina energijos taupymo“, – sakė Ž. Balčytis.

Komitetas, anot jo, taip pat paragino neatidėlioti mokesčių pertvarkos ir inicijuoti „subalansuotos, stabilios ir paprastos mokestinės sistemos“ sukūrimą. Taip pat AK siūlo Vyriausybė siūlo parengti ilgalaikę valdžios sektoriaus skolos valdymo strategiją.

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas pabrėžė, kad šiame biudžete pirmąkart 5 proc. nuo BVP skirta švietimui.

„Tai yra didžiulis pasiekimas mūsų šaliai, pradedu tikėti, kad švietimas tampa realiu Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros prioritetu“, – teigė jis.

Ekonomikos komitetas pasiūlė 157 mln. eurų papildomai skirti Kelių plėtros programai.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sakė, kad, nors komitetas projektui pritarė, jame trūksta apie 16,9 mln. eurų svarbioms sveikatos apsaugos programoms finansuoti.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė numatyti galimybę kitais metais skolintis krašto apsaugai iki 3 proc. nuo BVP.

Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė pabrėžė, kad kitąmet Užsienio reikalų ministerijos biudžetas, lyginant šių metų biudžetu, didės 52,7 mln. eurų. Anot jos, didesnis finansavimas reikalingas NATO vadovų susitikimui Vilniuje finansuoti, 11 mln. eurų numatyta Ukrainos atstatymui, 7 mln. – diplomatų algoms didinti.

2023 m. dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui gyventojams numatyti 812 mln. eurų, elektros kainos dalies kompensavimas verslui – 446 mln. eurų.

Žmonių pajamų didinimui skiriama 1,6 mlrd. eurų, dirbančiųjų pajamų didinimui – 790 mln. eurų, socialinei paramai – 237 mln. eurų, pensijoms – 591 mln. eurų.

Kitais metais valdžios sektoriaus skola su šiuo biudžeto deficito lygiu, kurį Vyriausybė susiprognozavo, bus 42,9 procento.

Optimalus lygis buvo įvertintas maždaug nuo 39 iki 42 procentų.