Lietuvos banko ekonomikos augimo prognozė kitiems metams sumažinta nuo 3,4 iki 0,9 proc.

Lietuvos banko ekonomikos augimo prognozė kitiems metams sumažinta nuo 3,4 iki 0,9 proc.


Prognozes atnaujinęs Lietuvos bankas šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės nekeičia, kadangi pastebimai suprastėjusį pastarojo meto raidos vertinimą kompensuoja reikšmingai geresni pirmojo pusmečio ekonomikos rodikliai. Šiemet ekonomika turėtų augti 2,1 proc., tačiau 2023 m. Lietuvos ekonomikos augimo prognozė sumažinta nuo 3,4 iki 0,9 proc.


„Šių metų pirmo pusmečio augimas buvo šiek tiek geresnis, negu tikėjomės prieš tai. Tačiau antras metų pusmetis bus šiek tiek prastesnis. Ir tai veikia, kaip vienas kitą kompensuojantys veiksniai. Tačiau 2023 m. prognozė reikšmingai peržiūrima žemyn, yra bloginama“, – pirmadienį surengtoje ekonomikos apžvalgoje teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.


„Tai daugiausiai susiję su prastesne namų ūkių vartojimo raida“, – aiškino jis.


Nepaisant lėčiau augančios ekonomikos, darbo rinkoje vis dar jaučiamas darbuotojų stygius, o nedarbas sumažėjo iki 5,2 proc., pažymima Lietuvos banko apžvalgoje. Trūkstant darbuotojų, vidutinis darbo užmokestis ir toliau didės, nors ir lėtesniu tempu nei pastaruosius kelerius metus. Numatoma, kad šiemet vidutinio darbo užmokesčio padidėjimas sieks 12,7, o 2023 m. – 8,7 proc., jei minimalioji mėnesinė alga kitais metais būtų didinama, kaip šiuo metu siūloma, 15 proc.

REKLAMA


Nors infliacija pastaruoju metu nors ir slops, ji išliks pakankamai aukšta


Nors kainų augimo tempas, anot Lietuvos banko valdybos pirmininko, jau artėja prie savo viršūnės, kartu jis pažymi, kad greito infliacijos kritimo tikėtis nereikėtų. Šiemet metinė infliacija, anot Lietuvos banko, sieks 18,3 proc., tačiau jos augimas jau pradeda slopti ir kitąmet infliacijos rodiklis turėtų sudaryti 8,4 proc.


„Gera žinia tik ta, kad, matome, jog infliacija vis dar yra didelė, bet jos augimas pradeda slopti ir darome išvadą, kad esame kažkur arti infliacijos piko“, – sakė G. Šimkus.


Kaip ir anksčiau, anot jo, infliaciją labiausiai lemia aukštos energijos kainos, tačiau, kai pastebi LB vadovas, mažesne apimtimi.


„Jei anksčiau tiesmukai du trečdaliai lėmė infliaciją, dabar matome apie trečdalį. Bet energijos kainos kaskadavosi, išsiplėtė ir atsispindi įvairiose prekių ir paslaugų grupėse“, – teigė jis.


Be to, kainų augimui pastaraisiais mėnesiais „reikšmingą“ įtaką darė brangę maisto produktai – LB duomenimis, rugpjūtį maistas kainavo 30 proc. daugiau, nei prieš metus.

REKLAMA


Vis dėlto, greitu metu tikėtis didesnio infliacijos kritimo, pasak LB vadovo, neverta, esą didėjant pramonės produkcijos savikainai, gamintojai peržiūrės galutinio vartojimo pramonės prekių kainas.


„Gamintojų kainos taip pat auga labai sparčiai, kad ir mažesne apimtimi, jos vis tiek per kurį laiką jos atsispindi galutinio vartojimo prekių kainose“, – teigė G. Šimkus.


Pasak jo, importuojamos tarpinės prekės pradėjo brangti dar 2020 m. antrojoje pusėje, o tai, greta kitų veiksnių, pamažu pradėjo veikti gamintojų kainas, pradėjusias kilti 2021 m. pradžioje. Dėl to galiausiai išaugo ir galutinio vartojimo prekių kainos.


LB skaičiavimais, šiuo metu sumažėjo metalo ir krovinių gabenimo jūriniais konteineriais kainos, tačiau to įtaka galutinei prekių kainai bus juntama tik po kurio laiko. Tad ir infliacija, G. Šimkaus teigimus, dar turėtų laikyti gana aukštame lygyje.


„Net ir jei kai kurios savikainos kategorijos, tokios kaip gabenimo kaina, šiek tiek sumažėjo, tai infliacijoje atsispindi tik po tam tikro laiko. Nors infliacija pastaruoju metu nors ir slops, ji išliks pakankamai aukšta“, – apibendrino G. Šimkus.


Paaiškino, kodėl centrinio banko prognozės taip skiriasi nuo Finansų ministerijos


Prieš keletą savaičių savo atnaujintą ekonominės raidos prognozę 2022–2025 metams pateikė ir Finansų ministerija. Jie skaičiuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika turėtų augti mažiau, nei prognozuoja Lietuvos bankas, tačiau kitiems metams numato 1,6 proc. siekiantį augimą. Tuo metų infliacija, pagal ministerijos prognozes, kitais metais turėtų būti 2,4 proc. mažesnė, nei prognozuoja centrinis bankas ir sudaryti 6 proc.



Pasiteiravus, kodėl skirtingų šalies institucijų prognozės taip skirias, G. Šimkus akcentavo, kad Finansų ministerija savo prognozes pasitelkia priimant biudžeto politikos sprendimus, tuo tarpu euro zonos šalių narių centrinių bankų prognozės naudojamos priimant monetarinės politikos sprendimus Europos Centriniame Banke.


„Mūsų prognozių motyvacija, šaltinis yra pinigų politika. Mes be jokios abejonės skaičiuojame tuos sprendimus, kurie yra padaryti, tame tarpe ir pinigų politikos sprendimai, bet infliacija ateina į Europos centrinį banką, sujungiama su kitų šalių narių prognozėmis ir tarnauja, kaip pagrindas pinigų politikos sprendimams“, – aiškino jis.


„Finansų ministerija turbūt prognozuoja su tikslu, tam, kad sudaryti maksimaliai gerą, teisingą biudžetą ir įvertinti įvairias ekonomines aplinkybes. Čia gali atsirasti tam tikrų metodologinių nesutapimų“, – svarstė G. Šimkus.


Tuo metu Lietuvos banko makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas atkreipia dėmesį, kad institucijų prognozės gali skirtis ir dėl prielaidų, kuriomis jos remiasi.


„Tas išsiskyrimas, kuris atsiranda, tai jis atsiranda daugiausiai dėl to, kad tarptautinė aplinka yra labai neapibrėžta, sunku įvertinti ir energijos kainų svyravimus. Mes matome, kad jos per mėnesį vos ne dvigubai paauga, dvigubai nukrenta. Būtent tie atskaitos taškai, kuriais tu pasiimi kainą, galėtų lemti didžiausią skirtumą tarp mūsų institucijų“, – kalbėjo D. Imbrasas.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 48 (2022)

    Savaitė - Nr.: 48 (2022)