Veiksnių, kurie ateityje leistų sumažinti valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį, gali būti mažiau, įspėja Valstybės kontrolės vyriausiasis ekonomistas Jaroslav Mečkovki.

„Jeigu grįžtume į pandemijos laikotarpį, kai buvo išskirtinės aplinkybės, būtent palanki ekonomikos raida 2021, tuo metu galiojusios žemos palūkanų normos, per pastaruosius du metus neleido valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykiui augti taip sparčiai, kaip buvo tikėtasi“, – trečiadienį Seimo Audito komiteto posėdyje kalbėjo J. Mečkovki.

Nors per pastaruosius du metus realus valdžios skolos ir BVP santykis mažėjo 4,5 proc. punktais, Valstybės kontrolės eksperto vertinimu, norint, kad panaši tendencija išsilaikytų, reikėtų parengti ilgesnės perspektyvos skolos mažinimo strategiją.

„Ateityje, panašu, kad šių veiksnių gali būti mažiau. Matome, kad poreikis didinti valdžios sektoriaus išlaidas įvairioms paramos priemonėms tikrai skatins valdžios sektoriaus skolą augti. Todėl, mūsų vertinimu, labai svarbu numatyti skolos mažinimo ateityje strategiją“, – pabrėžė J. Mečkovki.

Vyriausybės patvirtintame patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, jog valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys -4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Vyriausybė, atsižvelgdama į įtampas dėl itin aukštų energijos išteklių kainų, 2023 m. biudžetą ketina pateikti anksčiau nei įprastai – planuojama, kad biudžeto projektas bus pristatytas spalio pradžioje.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį teigė, kad 2023 m. biudžete išlaidos tikrai viršys pajamas. Nors konkretų deficitą Finansų ministerija pateiks kartu su kitų metų valstybės finansų planu, ministrė tikina, kad jis turėtų siekti apie 3–4 proc. nuo BVP. Ji kartu neatmeta, kad valstybė gali pasiskolinti „keletą milijardų“ eurų.