Seimas apsvarstė kitų metų biudžeto projektą

Seimas apsvarstė kitų metų biudžeto projektą


Seimas pirmadienį svarstė kitų metų biudžeto projektą. Po svarstymo projektas grąžintas Vyriausybei tobulinti. Kiek vėliau patobulintas variantas Seime bus svarstomas antrą kartą.


Kitų metų valstybės biudžete Finansų ministerija planuoja gauti 11,5 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 12,6 mlrd. eurų.


„Sulaukta Seimo narių pasiūlymų už 369 mln. eurų. Komitetų pasiūlymų – už 285 mln. eurų. Išskirtinai išsiskyrė opozicijos Antano Matulo ir Raimundo Martinėlio pasiūlymai, kad reikėtų padidinti išlaidas 1 mlrd. 126 mln. eurų. Jei nevertintume šio pasiūlymo, situacija būtų panaši, kaip ir kiekvienais metais“, – Seimo posėdyje sakė Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Valius Ąžuolas.


BFK taip pat siūlo Vyriausybei apsvarstyti Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės išvadas ir pasiūlymus.


Seimo Žmogaus teisių komitetas nutarė nepritarti teikiamam įstatymo projektui, nes sistemiškai neskiriamas pakankamas finansavimas žmogaus teises ginančioms institucijoms.


Audito komitetas taip pat nepritarė kitų metų biudžeto projektui. Komiteto išvadose teigiama, kad ne visos diskrecinių pajamų priemonės gali būti patvirtintos, todėl yra rizika, kad 2020 m. pajamų bus surinkta mažiau, nei planuota, yra rizika, kad 2020 m. bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.


Audito komitetas taip pat atkreipė dėmesį, kad neužtikrinamas tinkamas fiskalinės erdvės sunkmečiui kūrimas, o formuojama erdvė nepakankama, į rezultatus orientuoto valstybės biudžeto sudarymas vykdomas formaliai, neužtikrintas tinkamas asignavimų pagrįstumas.

REKLAMA


Seimo Švietimo ir mokslo komitete, skirstant 2020 m. valstybės biudžetą, išsiskyrė Vyriausybės ir Seimo nuomonės dėl finansavimo švietimui. Komitetas teigia, kad švietimui finansuoti turi būti skirta kur kas didesnė nei šiuo metu Vyriausybės numatyta suma.


„Argumentai, kodėl nepritarta biudžeto projektui, Lietuvai ir Seimui yra puikiai žinomi. Neužtenka lėšų, skirtų mokytojų, dėstytojų atlyginimams pakelti. Šiame variante nėra net neformalaus krepšelio, nėra net 10,3 mln. eurų, kurie buvo numatyti pagalbos mokiniui specialistų apmokėjimui“, – Seime sakė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.


Biudžeto projektas daug kritikos susilaukė iš opozicijos. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė svarstomą biudžeto projektą apibūdino „melagių biudžetu“.


„Žmonių pasitenkinimas gyvenimo kokybe krinta, kaip ir „valstiečių“ reitingai. (...) Šiandien, žvelgiant į pažadus, akivaizdu – tai tebuvo rinkiminiai makaronai viešojo sektoriaus darbuotojams ant ausų. (...) Šitas biudžetas yra niekas kitas, kaip labiausiai nuviliantis biudžetas, kokį kada nors turėjote. Jis ne tik nuviliantis, bet jis tiesiog „melagių biudžetas“, – teigė G. Skaistė.

REKLAMA


Opozicijos lyderis Julius Sabatauskas teigė negalintis pritarti dabartiniam biudžeto variantui.


„Siūlome įvertinti, kodėl net Lietuvos prezidentas, daugelį metų dirbęs tikrai nevalstybiniame sektoriuje, pasisako už tolygesnį darbo ir kapitalo pajamų apmokestinimą, solidarumą. (...) Tokiam biudžetui, kuris dabar pristatytas Seimui, mes pritarti tikrai negalime“, – sakė jis.


TS-LKD frakcijos narys Mykolas Majauskas nuogąstavo, kad, kol yra svarstomas biudžeto projektas, dar nėra aišku, kokie mokesčiai įsigalios kitąmet.


„Valstybėje biudžetas priiminėjamas taip, kaip studentas rašo bakalaurinį darbą – paskutinę naktį. Liko kiek daugiau nei mėnuo, o iki šiol nežinome, kokie bus priimami nauji mokesčiai, kaip keisis jau galiojantys. Kaip atrodys automobilių, NT mokesčiai, siūlomi nauji bankų, prekybos centrų mokesčiai. (...) Visame chaose turime maždaug 100-150 mln. eurų skylę biudžete. Finansų ministras turės ištraukti kiškį iš kepurės ir užlopyti skylę“, – teigė M. Majauskas.


Mišrios Seimo narių grupės narė Aušrinė Armonaitė siūlomus mokesčius, kurių pajamomis būtų galima papildyti biudžeto lėšas, pavadino „be galvos“.


„Seime kaip per sviestą eina mokestis bankams, prekybininkams, o Vyriausybė tik skėsčioja rankomis ir sako, kad reikia diskutuoti. NT mokestis sukėlė sumaištį, chaosą, dar nežinome, kaip atrodys, o biudžetui efektas bus viso labo keli milijonai eurų. Biudžete toliau neliečiamieji stambūs ūkininkai ir žemvaldžiai. Panašu, kad jie toliau pildys pigų dyzeliną ne tik į savo techniką, bet ir šeimų automobilius, ir mes visi už tai mokėsime“, – sakė A. Armonaitė.


Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad kitų metų biudžeto projekto formavimas nereikalauja papildomo galvojimo.



„Finansų ministras Vilius Šapoka vis dar sprendžia vištos ir kiaušinio dilemą, kad negali duoti pinigų nereformuotiems sektoriams, nors dar jokia reforma be pinigų neįvyko. (...) Geriausia daryti tai, kas nereikalauja papildomo galvojimo. Yra išteklių, yra formulė – ir darome“, – teigė I. Šimonytė.


Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Zbignevas Jedinskis mano, kad Lietuva per daug lėšų skiria gynybos biudžetui.


„2 proc. nuo BVP, o nuo biudžeto tai yra 10 proc. Konservatoriai puikiai sugalvojo taktiką. Iš vienos pusės, ragina didinti gynybos biudžetą, iš kitos pusės, priešinasi. Bankų apmokestinimui – ne, prekybos centrų apmokestinimui – ne, kitiems mokesčiams – ne. Puiki taktika išprovokuoti žmonių nepasitenkinimą“, – sakė Z. Jedinskis.


Socialdemokratų frakcijos narė Rasa Budbergytė sakė, kad biudžeto pajamų yra tik tiek, kad tik užtektų sudurti galą su galu.


„Vyriausybės pateiktas biudžeto projektas pačios Vyriausybės jau pateikimo stadijoje buvo įvardintas kaip realistinis ir skatinantis lėšas naudoti efektyviau. Mano manymu, tai tik skambūs žodžiai ir tiek. Pajamos ir išlaidos subalansuotos, kaip įprastai, su fantazija, nes būsimos pajamos yra suplanuotos per daug optimistiškai, o Vyriausybės vadinamos nuosaikios priemonės įsipareigojimams vykdyti, kitaip tariant, mokestiniai pakeitimai, baigia ištirpti Seimo salėje“, – teigė R. Budbergytė.


Liberalas Simonas Gentvilas teigė, kad tai yra mokesčių didinimo biudžetas.


„Tai yra mokesčių didinimo biudžetas, kai atsisakoma mokestinių lengvatų. Vidurinioji klasė, vietoje neapmokestinimo, bus labiau apmokestinta, nei buvo kalbama prieš pusmetį. Šis biudžetas yra fiktyvi gerovės valstybės kūrėja. (...)


20 eurų papildomi vaiko pinigai yra kaip gera narkozė prieš mokesčių didinimą tiems patiems gyventojams, kurie tuos 20 eurų susimokės, nes jiems NPD bus nepadidintas, kaip jiems žadėta. Šis biudžetas yra profesionalų valstybės fiasko. (...) Valstybė turi tris kartus pasižiūrėti į veidrodį, ar visos išlaidos pagrįstos, turi pasižiūrėti, visų pirma, į šešėlį, kuris yra milžiniškas ir chroniškas, ir nieko nedarome, kad jį nugalėtume. Tik tada galime kalbėti apie naujus mokesčius“, – Seime kalbėjo S. Gentvilas.

REKLAMA


Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas Seime priminė praeities klaidas.


„Reikėtų atsisukti atgal. Atrodo, kad visi pasisakiusieji pirmą kadenciją Seime dirba. Tik dabar atėjo pirmą kartą, net nežino, kas vyko anksčiau. Pažiūrėkime, dėl kokių sprendimų mes šiandien turime mokėti. Prieš dešimtmetį neatsakingai pasiskolinome – 2 mlrd. eurų. Po 200 mln. eurų kasmet turime permokėti vien už dideles palūkanas. Ką darytume šiandien, jei turėtume 200 mln. eurų papildomų pajamų? Turbūt niekam nereikėtų eiti streikuoti, visiems visko užtektų. Neišgirdau nė iš vieno, kad „mūsų valdymo laikotarpiu socialinę atskirtį sutvarkėme, visiems atlyginimus padidinome“, – teigė V. Ąžuolas.


Kitas „valstietis“ Tomas Tomilinas siūlė parlamentarams pasižiūrėti realybei į akis bei teigė, kad nėra jokių konfliktų.


„Mūsų biudžetas augina pensijas 30 eurų. Prezidentas dar siūlo 3 eurais paspartinti augimą, mes tam pritarsime. Nėra jokio konflikto su profesinėmis sąjungomis, nes mes vykdome nacionalinę kolektyvinę sutartį, pagal kurią didėja atlyginimai visiems biudžetininkams.


Jums vaidenasi streikai, bet tikiuosi, kad jų nebus, nes sprendimai jau yra rasti. Toliau biudžetas keliaus į Vyriausybę ir bus ieškoma kitų sprendimų. Mes esame surišę minimalią algą, kuri augs iki neregėtų aukštumų kitais metais, su vidutine alga. (...) Laikomės įsipareigojimų ir darome socialiai teisingus sprendimus“, – sakė jis.


Parlamentaras šį biudžeto projektą pavadino „tikrosios gerosios valstybės pradžia“.


„Aš neatsimenu, kada tiek mokestinių šaltinių būtų siūloma Seime. Pagaliau turime rimtą diskusiją apie tai, kaip didinsime svarbiausią rodiklį – mūsų BVP perskirstymą. Pasiūlyti progresiniai mokesčiai sektoriuose“, – pridūrė jis.


Pagal Finansų ministerijos pateiktą projektą, planuojama, kad išlaidos socialinei apsaugai kitąmet sieks 6,19 mlrd. eurų, ekonomikai – 2,41 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,3 mlrd. eurų, švietimui – 1,58 mlrd. eurų, gynybai – 1,1 mlrd. eurų.


Pajamos labiausiai augs socialinės apsaugos – 761 mln. eurų, sveikatos apsaugos – 147 mln. eurų, ekonomikos – 134 mln. eurų, švietimo – 92 mln. eurų, gynybos srityse – 76 mln. eurų.

REKLAMA


Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kitąmet planuojama surinkti 4,1 mlrd. eurų, akcizų – 1,6 mlrd. eurų, gyventojų pajamų mokesčio (GPM), pelno mokesčio – beveik 844 mln. eurų. ES finansinės paramos lėšų – po beveik 2 mlrd. eurų.


Nominalus valdžios sektoriaus perteklius kitąmet, planuojama, bus ne mažesnis nei 0,2 proc. BVP.


Atsižvelgdamas į Seimo komitetų ir parlamentarų siūlymus, BFK siūlo skirti papildomai 9,2 mln. eurų asignavimų kultūrai, 34,7 mln. eurų – švietimui, 11,7 mln. eurų – ekonomikai, 3,6 mln. eurų – viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai.


Kultūrai siūloma skirti 300 tūkst. eurų Kultūros ministerijai bibliotekų fondams komplektuoti, 6,4 mln. eurų – kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, 2,5 mln. eurų – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai Kultūros paso priemonei įgyvendinti.


Švietimui norima papildomai suteikti 6,2 mln. eurų nemokamam aukštajam mokslui bakalauro studijose įgyvendinti, 10,3 mln. eurų – švietimo pagalbos specialistų darbo užmokesčiui, 6 mln. eurų – mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, darbo užmokesčiui, 12 mln. eurų – neformaliam vaikų švietimui, 185 tūkst. eurų – Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui, veiklos tęstinumui ir įsipareigojimų vykdymui.


Taip pat numatomi papildomi 9,2 mln. eurų Žemės ūkio ministerijai valstybei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių melioracijos statinių rekonstravimo darbams finansuoti, 631 tūkst. eurų – Žemės ūkio ministerijai, ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikų maitinimui naudojamų ekologiškų ir išskirtinės kokybės produktų kainų skirtumui kompensuoti.


1,9 mln. eurų ketinama skirti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai: 650 tūkst. eurų – investiciniam projektui „Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto techninių gebėjimų stiprinimas“, 1,2 mln. eurų – užtikrinti tarnybos gebėjimus vykdyti efektyvesnę maisto produktų saugos ir kokybės kontrolę bei garantuoti maisto saugos ir vartotojų apsaugos reikalavimų vykdymą šalyje.


Tarp siūlymų yra ir siekti papildomų 800 tūkst. eurų Vidaus reikalų ministerijai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento aprūpinimui gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų priemonėmis, 2,5 mln. eurų savivaldybių atliekamai priešgaisrinei funkcijai vykdyti.


Papildomi 300 tūkst. eurų numatyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prevencinei veiklai finansinių technologijų sektoriuje vykdyti.


Nekeičiant bendros asignavimų sumos, siūloma perskirstyti asignavimus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui: 50 tūkst. eurų padidinti darbo užmokesčiui skiriamus asignavimus (darbo užmokesčiui skirti 721 tūkst. eurų), taip pat skirti 62 tūkst. eurų Nacionalinės šeimos tarybos veiklai finansuoti, atitinkamai sumažinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programai „Užimtumo didinimas“ skiriamus asignavimus.


Vyriausybė taip pat iš esmės yra pritarusi siūlomam Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektui ir bankų bei kreditų unijų apmokestinimui. Nutarta Seimui siūlyti rengti konsultacijas dėl abiejų mokesčių poveikio ekonomikai.


Seimas yra priėmęs svarstyti „valstiečių“ įstatymo projektus dėl transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio bei nekilnojamo turto mokesčio išplėtimo.


Lietuvos banko skaičiavimais, kitų metų biudžetas turės 0,2 proc. BVP deficitą, palyginti su 0,2 proc. pertekliumi, kuris yra prognozuojamas.


Antrasis biudžeto svarstymas Seime numatytas gruodžio 5 d.