Šiandienos aktualijos: žiemos be sniego kaina, būtina pagalba maistu ir kas parvilios emigrantus atgal į Lietuvą?

Šiandienos aktualijos: žiemos be sniego kaina, būtina pagalba maistu ir kas parvilios emigrantus atgal į Lietuvą?


Kiek mums kainuos žiema be sniego? Pagalba maistu – vis dar būtina ir lietuviams. Lietuviai emigruoja ne tik dėl ekonomikos. O dėl ko sugrįš? Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai – 6-ojoje šių metų „Savaitėje“.


Šiandienos aktualijos: žiemos be sniego kaina, būtina pagalba maistu ir kas parvilios emigrantus atgal į Lietuvą?


Kiek mums kainuos žiema be sniego


Kokią įtaką mūsų gyvenimui turės ši besniegė žiema, bent kiek apibendrinančių tyrimų kol kas nėra, tačiau intuicija sako, kad poveikis neabejotinai bus.


Arūnas MARCINKEVIČIUS


Pabandykime apžvelgti besniegės ir bešaltės žiemos pranašumus ir trūkumus. Visiems, gyvenantiems senos statybos daugiabučiuose (o tokių – pusė Lietuvos gyventojų), šiųmetė žiema – tikra palaima piniginėms. Lietuvos turizmo sektoriui – nuo slidinėjimo trasų iki kaimo turizmo sodybų – gryna neviltis. Užtat statybų pramonė klesti. Kelininkai džiaugiasi sutaupytais (neišbarstytais) kalnais druskos ir kitais nepanaudotais ištekliais, tačiau avaringumo statistikos tai kažkodėl nemažina. Žemdirbiai įtemptai laukia žiemos pabaigos: jei ji ir toliau bus tokia šiltai lietinga – nieko baisaus, tačiau jei vasarį ar kovą viskas užšals – bus blogai.
Ir, aišku, būtų labai įdomu, jei būtų atlikti išsamūs medikų tyrimai: kaip tokie orai veikia mus, žmones? Ką mūsų sąmonei ir dar labiau pasąmonei reiškia nematyti per amžius įprasto sniego ir balto peizažo? Arba per tris mėnesius (lapkritį, gruodį ir sausį) vos dešimtį dienų teišvysti saulę? Deja, nei medikai, nei ekonomistai, nei astrologai ar politikai ir toliau atkakliai neskelbia nei išvadų, nei prognozių…

Plačiau šia tema – rubrikoje „Savaitės klausimas“.


Šiandienos aktualijos: žiemos be sniego kaina, būtina pagalba maistu ir kas parvilios emigrantus atgal į Lietuvą?


Pagalba maistu – vis dar būtina ir lietuviams


Ir dabar, XXI a., milijonai turtingiausių Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių yra šelpiami maisto paketais, tad nenuostabu, kad ir mūsų šalyje tokių žmonių – šimtai tūkstančių.

Arūnas MARCINKEVIČIUS


Maisto banko plėtros vadovas Vaidotas Ilgius atkreipia dėmesį, kad visos Europos mastu pagalbą maisto paketais labiausiai skurstantiems gyventojams teikia Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF). Maisto bankas išdalija tik dalį šio fondo skiriamų paketų Lietuvoje – tik 23 savivaldybėse. Duomenys apie pernai išdalytus maisto paketus dar neapibendrinti, tačiau užpernai Maisto bankas išdalijo 436 155 EPLSAF paketus (išdalyto maisto svoris – 2 763 t, vertė – 3,3 mln. eurų). 2017 m. Maisto bankas maisto išdalijo kiek mažiau – 391 935 EPLSAF paketus (išdalyto maisto svoris siekė 2 154 t). Beje, ši organizacija tik dalija iš EPLSAF gaunamus maisto produktus, paketų sudėties pati neformuoja ir nekoreguoja. Maisto paketai yra dalijami 6 kartus per metus, kaskart jų sudėtis ir dydis skiriasi. 2017 ir 2018 m. maisto paketus sudarė 17 maisto produktų: įvairios konservuotos daržovės, makaronai, ryžiai, aliejus, greitai paruošiamos košės, mėsos, žuvų konservai ir kt.

REKLAMA


Beje, ES struktūrinės paramos nepasiturintiems europiečiams 2007–2013 m. laikotarpiu buvo vykdoma Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje programa, vėliau buvo įsteigtas EPLSAF. Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje programos maisto paketus Maisto bankas pradėjo dalyti pirmiausia Vilniaus ir Panevėžio savivaldybėse.


Visą straipsnį rasite rubrikoje „Lietuvoje“.


Šiandienos aktualijos: žiemos be sniego kaina, būtina pagalba maistu ir kas parvilios emigrantus atgal į Lietuvą?


Lietuviai emigruoja ne tik dėl ekonomikos. O dėl ko sugrįš?


Ekonomika nėra vienintelis veiksnys, išgenantis tautiečius dirbti ir gyventi užsienyje. Todėl vien didesnių atlyginimų, siekiant juos susigrąžinti į gimtinę, taip pat neužtenka.


Ramutė ŠULČIENĖ


Įprastai manoma, kad pagrindinės migracijos priežastys – ekonominės. Tačiau Vyriausybės užsakymu Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų atliktas lietuvių emigracijos priežasčių tyrimas atskleidė kiek kitokį paveikslą: 56,7 proc. apklaustųjų emigravo dėl siekio užsidirbti, 20,7 proc. – dėl noro išbandyti save, 20,3 proc. – norėdami pabėgti nuo lietuviško valdymo. Akivaizdu, kad pinigai – svarbūs, bet žmonės nori ne tik jų. Ko dar? Pavyzdžiui, jaustis vertinami ir reikalingi savo šalyje.


Vienas iš tyrimo rengėjų, Vytauto Didžiojo universiteto sociologas dr. Dainius Genys papasakojo, kaip gimė tyrimo idėja. Pasak pašnekovo, ilgus metus kalbame beveik vien apie ekonomines emigracijos priežastis, ir tai vis labiau nebesiderina su tuo, ką sako išvykstantieji – jie mini daug su ekonomika nesusijusių priežasčių. Jas galima skirstyti į dvi dideles kategorijas. Pirmoji susijusi su siekiu ieškoti naujų patirčių – savęs realizavimo būdų, naujų iššūkių, geresnių karjeros perspektyvų. Antroji – su noru atsiriboti nuo neigiamų patirčių: įtampos ir per didelio krūvio darbe, nepagrįstai žemų atlyginimų, nerimą keliančių santykių su vadovais, taip pat didelio nusivylimo politiniu elitu bei viešųjų reikalų administravimo problemų. Kitaip tariant, tai yra noras atsiriboti nuo apčiuopiamai juntamos nepagarbos žmogui tiek kaip piliečiui, tiek kaip darbuotojui. Yra ir tokių žmonių, kurie teigia tiesiog norintys pabėgti nuo lietuviško valdymo.

REKLAMA


„Tyrimas atskleidė, kad ekonominės išvykimo priežastys yra vienos pagrindinių, kalbant apie žemesnių pajamų emigrantus. Gaunantieji didesnes pajamas vis labiau pabrėžia neekonomines priežastis. Tačiau, net ir kalbant apie neekonomines priežastis, nereikia pamiršti, jog, priklausomai nuo kompetencijos ir darbo srities, pajamos ten ir čia gali skirtis net kelis kartus“, – atkreipia dėmesį mokslininkas.


Ši tema plačiau gvildenama rubrikoje „Visuomenė“.