Šiandienos aktualijos: šauktiniai, parama vaikus auginančioms šeimoms ir neatrastas maisto atliekų rūšiavimas

Šiandienos aktualijos: šauktiniai, parama vaikus auginančioms šeimoms ir neatrastas maisto atliekų rūšiavimas


Šauktinių sąrašai: įtraukti jaunesni asmenys ir studentai. Maisto atliekų rūšiavimas – dar nepažintas pasaulis. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai – 3-iojoje šių metų „Savaitėje“.

Šauktinių sąrašai: įtraukti jaunesni asmenys ir studentai


Sausio 9 d. Krašto apsaugos ministerijoje sudaryti 2020 m. karo prievolininkų sąrašai – į juos įtraukti 38 427 jaunuoliai, sulaukę 18–23 metų. Nauja šiemet ne tik tai, kad paankstintas šaukimo amžius, bet ir tai, kad į šauktinių sąrašus įtraukti aukštųjų mokyklų studentai.


Ivona JAROSLAVCEVIENĖ


„Pasirašiau visus suformuotus sąrašus. Procesas buvo tikrai sklandus“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Pasak jo, nuolatinė privalomoji karo tarnyba ir toliau išlieka vienu sėkmingiausių kariuomenės stiprinimo projektų – į kariuomenę įliejama šviežio kraujo, auginamas pilietiškumas bei stiprinamas visuomenės ir kariuomenės ryšys. „Skaičiai kalba patys už save: šauktiniai sudaro net 73 proc. profesinės karo tarnybos naujokų, ir tai yra geriausias tarnybos patrauklumo įrodymas“, – įsitikinęs ministras.


Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba atnaujinta 2015 m. pavasarį, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Sugrąžinus šauktinių tarnybą taip pat siekiama sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę. „Labai svarbus ir pats visuomenės ir kariuomenės ryšio gerinimas. Ko gero, tai, kad daugiau žmonių įtraukiama į kariuomenę, lemia žymiai pagerėjusį kariuomenės vertinimą. Be to, šauktinių institutas prisideda prie pilietinio ugdymo“, – pabrėžė R. Karoblis.

REKLAMA


Daugiau šia tema – rubrikoje „Lietuvoje“.


Šiandienos aktualijos: šauktiniai, parama vaikus auginančioms šeimoms ir neatrastas maisto atliekų rūšiavimas


Maisto atliekų rūšiavimas – dar nepažintas pasaulis


Mažiau atliekų buitinių atliekų konteineriuose – ir ekologiška, ir taupu. Žinoma, geriau tai pasiekti rūšiuojant, o ne patamsiais sėlinant kaimynų konteinerio link. Maisto atliekos sudaro 30–40 proc. buitinių atliekų, ir mūsų savivaldybės iki 2019 m. privalėjo sudaryti sąlygas jas atskirai rūšiuoti ir nemokamai išvežti. Nors procesas tik įsibėgėja, pradžia teikia vilčių.


Teodora RAŠIMAITĖ


Neseniai Aplinkos ministerija skelbė, kad Valstybinis atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planas įpareigojo savivaldybes iki 2019 m. įdiegti maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą ir surinkimą. Laiku ir tinkamai vykdyti tokį įpareigojimą reikalauja ir Atliekų tvarkymo įstatymas. Tad kiekviena savivaldybė privalo sudaryti galimybes gyventojams atliekų rūšiavimui skirtose vietose atskirai rūšiuoti biologiškai skaidžias – žaliąsias ir maisto – atliekas bei organizuoti jų išvežimą. Tačiau, kaip sakė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė, daugelis šalies savivaldybių vis dar nepaiso šio įpareigojimo. Todėl ministerija siūlo numatyti finansinę atsakomybę už nevykdomus atliekų tvarkymo reikalavimus ir nustatyti sankcijas. Šiuo tikslu jau yra parengtas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų projektas.


Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, pagal Direktyvos dėl atliekų reikalavimus iki 2023 m. gruodžio 31 d. turi užtikrinti, kad biologiškai skaidžios atliekos būtų surenkamos atskirai arba atskiriamos ir perdirbamos ten, kur jos susidaro.


Specialieji maisto atliekų surinkimo ir išvežimo reikalavimai mūsų šalyje įsigaliojo dar 2012-ųjų spalį – juos numatė aplinkos ministro patvirtinti Minimalūs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimai, išsamesnius biologiškai skaidžių atliekų surinkimo reikalavimus nustato Atliekų tvarkymo taisyklės. Kaip geriausia surinkti maisto ir virtuvės atliekas, kur ir kaip jas apdoroti, turi spręsti pačios savivaldybės. Tai sėkmingai jau daroma Alytaus regione. Čia šias atliekas atskirai surinkti pradėta praėjusiais metais.

REKLAMA


Visą straipsnį rasite rubrikoje „Ūkis“.


Šiandienos aktualijos: šauktiniai, parama vaikus auginančioms šeimoms ir neatrastas maisto atliekų rūšiavimas


Vaikus auginančioms šeimoms – didesnė valstybės parama


Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje 50 eurų dydžio mėnesinės išmokos buvo mokamos apie 508,6 tūkst. vaikų, o 2018 m. pabaigoje 30 eurų išmokas gavo apie 510 tūkst. vaikų. Nuo šių metų sausio 1 d. nuo 50 iki 60 eurų padidintais vaiko pinigais viliamasi toliau mažinti vaikų skurdo riziką.


Dr. Antanas PETRAUSKAS, socialinių problemų analitikas


Vienkartinių ir periodinių išmokų, užtikrinančių finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, ir vaikams, netekusiems tėvų globos, dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą nustato Išmokų vaikams įstatymas. Valstybės parama vaikus auginančioms šeimoms, kurioms labiausiai reikia valstybės socialinės paramos, taip pat našlaičiams ir be tėvų globos likusiems vaikams pradėta teikti nuo 1995 m. sausio 1 d. Didėjant mūsų valstybės finansinėms galimybėms, kone kasmet buvo gausinamos valstybės paramos gavėjų gretos, nustatant naujas išmokų rūšis, didinant jų dydžius ir išmokoms mokėti skiriamas valstybės biudžeto lėšas.


Kaip ir iki šiol, nepriklausomai nuo šeimos (bendrai gyvenančių asmenų) gaunamų pajamų, kiekvienam vaikui nuo gimimo iki 18 metų arba tol, kol nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką, ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo mokymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), iki jiems sukaks 21 metai, bus skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio (60,06 (1,54 x 39) euro) išmoka per mėnesį. Pernai mokėtos analogiškos išmokos dydis buvo prilygintas 1,32 BSI dydžiui ir sudarė 50,16 (1,32 x 38) euro per mėnesį, o neįgaliam vaikui – 1,84 BSI dydžiui ir sudarė 69,92 (1,84 x 38) euro per mėnesį. Beje, pernai taikyta BSI buvo lygi 38 eurams.


Nuo 2021 m. sausio 1 d. kiekvienam nurodyto amžiaus vaikui bus skiriama ir mokama 1,80 BSI dydžio išmoka per mėnesį. Šiuo metu tai sudarytų 70,20 euro.


Apie papildomas išmokas ir kitus svarbius dalykus skaitykite rubrikoje „Aktualu“.