Lietuvos gydytojai – pervargę, perdegę ir pažeminti. Socialinės paramos rebusas – mūsų galvoms neįveikiamas? Įsisiūbuoja kalėdinė prekyba. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai – 49-ojoje šių metų „Savaitėje“.

Lietuvos gydytojai – pervargę, perdegę ir pažeminti

Galimybė pranešti apie psichologinį smurtą, įrankių, skirtų mikroklimatui įstaigose vertinti, bei priemonių medikų emocinei savijautai gerinti diegimas, požiūrio į lyderystę pokytis – tai tik dalis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymų, kaip ydingą situaciją dėl medikų darbe patiriamo psichologinio smurto keisti iš esmės.

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Po jauno Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojo savižudybės medikai prakalbo apie prastą mikroklimatą ir mobingo – sisteminio kolegų elgesio, kurio tikslas – pažeminti, – kultūrą ne tik šioje, bet ir kitose gydymo įstaigose. Anapilin išėjusio mediko kolegos viešai kalbėjo, kad darbe jis buvo terorizuojamas vieno iš vadovų. SAM savo ruožtu pakvietė drauge ieškoti sprendimų ir daugiau nebetylėti. Pirmasis žingsnis – paskelbta apklausa, jos metu medikai galėjo išreikšti savo nuomonę, kaip būtų galima gerinti mikroklimatą darbe.

„Kaip matyti iš liudijimų, tikrų istorijų, daugelis medikų ištisus metus tylėjo dėl darbe patiriamo psichologinio smurto, mobingo. To nebeturi būti, reikia sustabdyti šias giliai įsišaknijusias tradicijas. Juk pasaulis keičiasi. O tam, kad medikai nebūtų pervargę ir perdegę, svarbu galvoti ne tik apie savižudybių prevenciją, bet ir apie santykį su pacientais, darbo kokybę bei klaidų prevenciją“, – sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Plačiau apie tai – rubrikoje „Problema“.

Socialinės paramos rebusas – mūsų galvoms neįveikiamas?

Kalbos apie išlaikytinių armiją Lietuvoje – gerokai perdėtos: mūsų socialinė apsauga yra bene žemiausio lygio Europos Sąjungoje (ES), parama teikiama tik mažai daliai žmonių, kuriems jos reikia, o paramos dydis – toks, kad neužtikrina net minimalių vartojimo poreikių.

Teodora RAŠIMAITĖ

Praėjusį penktadienį paskelbtais ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuva socialinei apsaugai skiria bene mažiausiai lėšų iš visų ES šalių. Mūsų šalyje šis rodiklis siekė 15,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Airijoje išlaidos socialinei apsaugai sudarė 14,9 proc. BVP (reikėtų turėti omenyje, kad Airijos, Europos mokesčių rojaus, statistiką iškreipia šioje šalyje registruotos tarptautinės korporacijos), Latvijoje – 14,8 proc., Rumunijoje – 14,4 proc., Estijoje – 16 proc. Daugiausia lėšų socialinei apsaugai 2017 m. skyrė Prancūzija (34,1 proc.), Danija (32,2 proc.) ir Suomija (30,6 proc.).

Visos ES šalys socialinei apsaugai 2017-aisiais skyrė vidutiniškai 27,9 proc. BVP. Kitaip sakant, šiai sričiai mūsų šalis atseikėjo maždaug perpus mažiau lėšų negu išsivysčiusios šalys. 45,2 proc. išlaidų Lietuvoje teko senyvo amžiaus žmonėms, 40,6 proc. – sveikatai ir gydymui, 8,3 proc. – šeimoms ir vaikams, 3,8 proc. – nedarbo problemoms spręsti, 2,1 proc. – būstui.

Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad socialinės paramos sistema Lietuvoje daugeliu atvejų neužtikrina minimalių vartojimo poreikių jos gavėjams, neišnaudojamos galimybės asmenis įtraukti į darbo rinką, o informavimo priemonės stokoja paprastumo, aiškumo, todėl gyventojams gali būti sudėtinga pasinaudoti visomis paramos galimybėmis.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Aštri tema“.

Įsisiūbuoja kalėdinė prekyba

Artėjančios šventės į prekybos bumą jau įsuko ir prekybininkus, ir vartotojus. Tiesa, pirkinių piko laukiama savaitę prieš šv. Kalėdas, kai prekybos apimtys bemaž padvigubėja.

Audronė FILIMANAVIČIENĖ

Kalėdinė prekyba į šalies prekybos centrus šiemet pasibeldė skirtingu metu. Vienur ji prasidėjo jau spalį, kitur įsisiūbavo lapkritį. Tačiau yra ir tokių prekybininkų, kurie prisipažįsta, kad didžiausioms metų šventėms – Kalėdoms ir Naujųjų metų sutiktuvėms – pradeda ruoštis vasarą ar netgi anksčiau. Kai kurie pirkėjai apie tokius ankstyvus parduotuvių sprendimus juokaudami sako, kad prekybininkams vienos Kalėdos pasibaigia, o kitos prasideda. Pasirengimas šiai šventei prekybos centrams yra atsakingas reikalas – kas gi gali numoti ranka į tokiu laikotarpiu smarkiai šoktelėjančią apyvartą?

Prekybos centrų atstovai teigia, esą pirkėjus į šventinį pirkinių maratoną jie pasirengę įsukti kuo anksčiau tik klientų labui. Pasak jų, žmogui vėliau, prasidėjus šventiniam pikui, nereikės kaip akis išdegus pulti ieškoti kalėdinės atributikos ar dovanų – anksti pradėta kalėdinė prekyba leidžia planuoti pirkinių sąrašą ir biudžetą, ramiai išsirinkti patinkančias prekes.

Maža to, prekybos tinklų darbuotojai įvardija pastarųjų metų tendenciją – ir patys pirkėjai vis anksčiau pradeda ruoštis šventėms. Jų teigimu, lapkritį žmonės aktyviau dairosi dirbtinių eglučių, šventinių namų dekoracijų, perka daugiau ilgesnio galiojimo termino produktų – miltų, cukraus, arbatos, kavos, kepimo miltelių, prieskonių, konservuotų gaminių, – taupesnieji žvalgosi nuolaidų.

Daugiau šia tema – rubrikoje „Ūkis“.