Nedėvimi drabužiai – antram gyvenimui?

Kiekvienoje spintoje rastume drabužių, kurie nebedėvimi. Vieni juos atiduoda pažįstamiems, paaukoja labdaros tikslais, kiti sudeda į tekstilės konteinerius, tačiau nemaža dalis dėvėtos tekstilės su buitinėmis atliekomis nukeliauja į sąvartynus. Ką galėtume daryti kitaip mes patys ir koks kelias laukia rūšiuotų drabužių ir avalynės?

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Tekstilės pramonė jau yra viena didžiausių teršėjų, ir tam įtakos turi nepaliaujamai augantis vartojimas. „Žmonės dabar perka kur kas daugiau drabužių nei anksčiau, nors juos dėvime mažiau kartų, ir vis dažniau, turime pripažinti, mūsų spintos yra prikimštos retai vilkimų ar jau nebevilkimų drabužių. Tokį vartojimą skatina naujos mados tendencijos ir didesnis prieinamumas. Pavyzdžiui, įvairiose prekybos internetu platformose galima ganėtinai pigiai įsigyti drabužių, dalies jų net nedėvime, ir jie iškart tampa atliekomis. Duomenys rodo, kad drabužių gyvavimo ciklas sutrumpėjo mažiausiai perpus“, – sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.

Pasak pašnekovo, tai, koks yra didelis drabužių pardavimo mastas, rodo tarptautinės bendrovės „McKinsey & Company“ duomenys. Skaičiuojama, kad 2015 m. pasaulyje drabužių buvo parduota už iki 1,8 trln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, o iki 2025-ųjų ši suma gali išaugti iki 2,1 trln. dolerių.

Daugiau šia tema – rubrikoje „Aplinka“.

Bepiločiai orlaiviai užkariauja dangų

Šiandien bepiločiais orlaiviais naudojasi policija, priešgaisrinė tarnyba, gamtosaugos atstovai, televizijos laidų, filmų kūrėjai, mokslo tikslais juos skraidina akademinė bendruomenė. Prie visų šių žmonių galime drąsiai priskirti ir paprastus vartotojus, fotografuojančius ar filmuojančius iš oro savo malonumui. Ir kuo daugiau tokių entuziastų yra, tuo svarbesnės tampa bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės.

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Atrodo, visai neseniai bepiločiai orlaiviai (dronai) Lietuvoje buvo retai pastebima naujovė. Kaip juokauja Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas Antanas Gedvilas, į asociaciją kreipęsi žmonės neretai klausdavo, ar galima į juos šaudyti. Dabar tokių klausimų nekyla – žmonės domisi bepiločių orlaivių naudojimo taisyklėmis, galimybe išlaikyti egzaminą ir gauti leidimą pilotuoti droną.

„Leidimų pilotuoti nereikia tiems dronų pilotams, kurie bepiločius orlaivius skraidina ne arčiau kaip 50 metrų nuo pastatų, pašalinių žmonių ar virš tankiai gyvenamų teritorijų. Taigi jums priklausančioje teritorijoje, jeigu neperžengiate jos ribų, skraidinkite į valias ir be leidimo. Tačiau jeigu norėsite pakelti skraidyklę tankiai apgyvendintoje teritorijoje, pavyzdžiui, virš gyvenamųjų namų, techninės apžiūros ir leidimo pilotuoti droną prireiks“, – sako A. Gedvilas.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Patarimų mugė“.

Vietoj mokyklos – į darbą

Birželio 1-ąją minime Vaikų gynimo dieną. Pučiame muilo burbulus, vedamės vaikus pramogauti. Deja, apie 150 mln. vaikų visame pasaulyje tą dieną, kaip ir visas kitas, praleidžia sunkiai dirbdami.

Ramutė ŠULČIENĖ

Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, visame pasaulyje dirba apie 218 mln. vaikų nuo 5 iki 17 metų. Ne visi atvejai laikomi vaikų išnaudojimu. Galima tik pagirti tuos 14 ar 16 metų sulaukusius paauglius, kurie po pamokų kelias valandas dirba greitojo maisto restoranuose, vasarą parduoda ledus ar skina braškes. Taip jie ne tik užsidirba pinigų smulkioms išlaidoms, bet ir geriau suvokia pinigų vertę, atsakomybę. Paprasti namų ruošos darbai, pagalba buityje mamai ir tėčiui laikomi normalia ir netgi svarbia vaikų auklėjimo (būtinųjų įgūdžių įgijimo) priemone.

Kas kita, kai vaikai dirba, užuot ėję į mokyklą, kai jie negali pasirinkti, kur traukti kiekvieną rytą – į mokyklą ar į fabriką. Kai kurie kelioms valandoms išleidžiami mokytis, tačiau grįžę vis tiek turi nudirbti ne pagal amžių sunkius darbus buityje ar laukuose. Nesvarbu, darbas apmokamas ar ne, tokie atvejai laikomi vaikų išnaudojimu. Skaičiuojama, kad, pažeidžiant vaiko teises į vaikystę ir mokslą, dirba apie 152 mln. vaikų, 73 mln. iš jų – pavojingomis sąlygomis: renka sveikatai kenksmingas medžiagas kasyklose, nešioja sunkius krovinius, dirba laukuose su pesticidais, fabrikuose su pavojingomis staklėmis ir t. t.

Visa istorija – rubrikoje „Problema“.