Šiandienos aktualijos: augantis tymų pavojus, globą paliekantys vaikai ir 15 metų Europos Sąjungoje

Šiandienos aktualijos: augantis tymų pavojus, globą paliekantys vaikai ir 15 metų Europos Sąjungoje


Tymų pavojus auga. Paliekantys globą vaikai gyvenimui dar nepasiruošę. 15 metų Europos Sąjungoje ir ką jie suteikė Lietuvai? Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai - 19-ojoje šių metų „Savaitėje“.


Tymų pavojus auga


Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, nuo šių metų pradžios Lietuvoje registruoti 569 tymų atvejai. Bene didžiausią nerimą visuomenės sveikatos specialistams kelia tai, kad daugiau kaip 70 visų susirgusiųjų – poliklinikų ir ligoninių darbuotojai.


Ivona JAROSLAVCEVIENĖ


Tymai ir toliau plinta. Ypač imlūs šiai ligai neskiepyti vaikai ir suaugusieji. „Aiškindamiesi priežastis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai nustatė, kad serga daugiausia neskiepyti vaikai (68 proc.) ir neskiepyti ar tik viena vakcinos doze skiepyti suaugę asmenys (74 proc., atmetus suaugusiuosius, kurių skiepijimo būklė nežinoma). Vertinant tymų atvejus pagal amžių, galima išskirti aiškias grupes – serga vaikai, kurių tėvai atsisakė juos skiepyti, vienų metų nesulaukę vaikai, kurių dar negalima vakcinuoti, 35–44 metų asmenys, skiepyti viena vakcinos doze, t. y. nevisiškai. Kita svarbi rizikos grupė – sveikatos priežiūros specialistai“, – teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

REKLAMA


Fiksuojamas didelis sveikatos priežiūros specialistų tymų atvejų skaičius – net 17 proc. suaugusiųjų, susirgusių tymais, arba beveik kas penktas, yra medikai. „Sergant sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, kyla pavojus ne tik jiems, bet ir jų pacientams. Virusui imlūs darbuotojai gali tapti tymų viruso platintojais ir taip kelti grėsmę tiek savo kolegų, tiek pacientų sveikatai. Ypač didelis pavojus kyla vaikams, kurie dar per jauni skiepyti. Todėl būtina juos apsaugoti formuojant kolektyvinį imunitetą“, – sako R.Lingienė.


Daugiau apie tai – rubrikoje „Lietuvoje“.


Šiandienos aktualijos: augantis tymų pavojus, globą paliekantys vaikai ir 15 metų Europos Sąjungoje


Paliekantys globą vaikai gyvenimui dar nepasiruošę


Pilnametystė dovanoja laisvę. Puiku, kai ja galima džiaugtis ir toliau kasdien grįžtant namo – į šeimą, dalijantis su ja džiaugsmais ir vargais. Kur kas sudėtingiau, kai laisvė reiškia „eik, kur nori“. Taip nutinka ne vienam globos namuose gyvenančiam 18-os sulaukusiam jaunuoliui.


Ramutė ŠULČIENĖ


Apie vaikų gyvenimą globos namuose, jiems kylančius sunkumus, artimo žmogaus trūkumą girdėjome ne kartą. Tačiau vienu metu šie vaikai tarsi išnyksta. Pilnametystė yra ta riba, kai jie staiga, pasiruošę ar ne, paleidžiami į pasaulį. Iš valstybės gavę 2 850 eurų vienkartinę išmoką įsikurti jaunuoliai iš esmės gali eiti, kur nori. Apie trečdalis globos įstaigas paliekančių jaunų žmonių grįžta gyventi į šeimą, iš kurios buvo paimti, t. y. patenka į socialinės rizikos aplinką. Vėl apie juos neretai išgirstame tada, kai jau jie turi rimtų sunkumų. Ir graudu, ir juokinga, jog ta pati aplinka vaikams iki 18 metų laikoma žalinga, nuo jos reikia saugoti, ginti. Tačiau jau kitą dieną po 18-ojo gimtadienio ji, pagal dabartinę sistemą, vis dar besiformuojančiam jaunam žmogui pasidaro tinkama.

REKLAMA


Plačiau šia tema – rubrikoje „Visuomenė“.


Šiandienos aktualijos: augantis tymų pavojus, globą paliekantys vaikai ir 15 metų Europos Sąjungoje


15 metų ES: įspūdingi pokyčiai laimės nesuteikė


Gegužės 1 d. sukako 15 metų, kai Lietuva, Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija įstojo į Europos Sąjungą (ES). Nuo to laiko visų 10 šalių ekonomika nuosekliai augo, tiesa, mūsų supratimu, vis nepakankamai. Kaip 15 metų pokyčiai atrodo remiantis skaičiais, o ne emocijomis?


Teodora RAŠIMAITĖ


Šia proga paskelbtame Europos Komisijos pranešime teigiama: kad Lietuva ir kitos prie ES prisijungusios valstybės pasiektų bendrijos ekonomikos augimo ir pajamų vidurkį, ES daug investavo, pasitelkdama sanglaudos politikos priemones, o nuo 2014 m. – Investicijų planą Europai, dar vadinamą Žano Klodo Junkerio planu. Šios investicijos davė puikių rezultatų – ne tik dėl ES finansavimo, bet ir dėl valstybių narių pastangų vykdyti reformas ir tapti patraukliomis vietomis investuoti, kurti įmones ir joms klestėti.


Nuo 2003 m. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, tenkanti vienam gyventojui, padidėjo 31 proc. ir dabar sudaro ne beveik 50, o daugiau kaip 80 proc. ES šalių vidurkio. Lietuvos BVP per 15 metų laikotarpį išaugo 127 proc., t. y. daugiau negu du kartus. Per narystės ES laiką mūsų šalyje investuota 18,1 mlrd. eurų Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų. Pagal Ž. K. Junkerio planą nuo 2014-ųjų Lietuvoje mobilizuota 1,6 mln. eurų papildomų investicijų. ES struktūrinio finansavimo investicijos sudaro 2 849 eurus vienam Lietuvos piliečiui.


Visą straipsnį rasite rubrikoje „Ūkis“.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)





Daugiau >>