Šiandienos aktualijos: kompensacijų naujovės, studentai iš užsienio ir nesubalansuoti mokesčiai

Šiandienos aktualijos: kompensacijų naujovės, studentai iš užsienio ir nesubalansuoti mokesčiai


Transporto išlaidų kompensacijų naujovės. Užsieniečiai studentai Lietuvoje: kaip pritraukti ir išlaikyti? Ilgalaikė Lietuvos bėda – nesubalansuoti mokesčiai. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai - 4-ojoje šių metų „Savaitėje“.


Transporto išlaidų kompensacijų naujovės


Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis, transporto išlaidų ir lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas gauna 2,22 proc. neįgaliųjų. 2017 m. šiems neįgaliųjų poreikiams tenkinti iš valstybės biudžeto lėšų teko atseikėti 782,1 tūkst. eurų.


Dr. Antanas PETRAUSKAS, socialinių problemų analitikas


Vadovaujantis Transporto lengvatų įstatymu, iki šių metų pradžios sutrikusią judėjimo funkciją turintiems neįgaliesiems, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) nustatydavo specialųjį transporto išlaidų kompensacijos poreikį, buvo skiriama ir mokama 0,25 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio (9,50 (0,25 x 38) euro) transporto išlaidų kompensacija.


Deja, nuo šių metų sausio 1 d. sutrikusią judėjimo funkciją turintiems neįgaliesiems specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis nebenustatomas, o į šį poreikį yra atsižvelgiama neįgaliajam nustatant specialųjį nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikio lygį. T

REKLAMA


ačiau tiems sutrikusią judėjimo funkciją turintiems neįgaliesiems, kuriems specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis buvo nustatytas iki šių metų pradžios ir šio poreikio terminas nėra pasibaigęs, iki nustatyto minėto poreikio termino pabaigos ir toliau bus mokama nurodyto dydžio transporto išlaidų kompensacija.


Iki šių metų pradžios transporto išlaidų kompensacijas asmenims, gaunantiems socialinio draudimo ir (ar) nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pirmojo ir antrojo laipsnių, pareigūnų ir karių valstybines pensijas, kompensacines išmokas teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, rentas buvusiems sportininkams, skyrė ir mokėjo „Sodros“ teritoriniai skyriai, o visiems kitiems asmenims – savivaldybių administracijos.


Pagal šių metų sausio 1 d. įsigaliojusį naują Transporto išlaidų kompensacijos mokėjimo tvarkos aprašą, visiems asmenims, kuriems nėra pasibaigęs NDNT nustatyto specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio galiojimo terminas, transporto išlaidų kompensacijų mokėjimą tęs šių kompensacijų gavėjų nuolatinių gyvenamųjų vietų „Sodros“ teritoriniai skyriai.

REKLAMA


Jiems savivaldybių administracijos perduos dokumentus apie tuos asmenis, kuriems teisė gauti minėtas kompensacijas yra išlikusi ir nuo šių metų sausio 1 d.


Daugiau šia tema – rubrikoje „Aktualu“.


Šiandienos aktualijos: kompensacijų naujovės, studentai iš užsienio ir nesubalansuoti mokesčiai


Užsieniečiai studentai Lietuvoje: kaip pritraukti ir išlaikyti?


Iš sėkmingos studijas Lietuvoje baigusių užsieniečių integracijos valstybė gautų apie 19 mln. eurų per metus, rodo „Kurk Lietuvai“ atliktas tyrimas. Vis dėlto studijas mūsų aukštosiose mokyklose baigę užsieniečiai čia pasilikti neskuba.


Ivona JAROSLAVCEVIENĖ


Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas pastebi teigiamą tendenciją – kasmet Lietuvos aukštosioms mokykloms pavyksta pritraukti vis daugiau užsieniečių visoms studijoms, o šiemet tokių studentų šalyje yra apie 6,3 tūkst. „Užsienio studentai savo lėšomis švelnina aukštųjų mokyklų finansavimo problemas ir turi potencialo prisidėti prie tam tikrų specialistų trūkumo mažinimo darbo rinkoje“, – teigia G. Jakštas.


Tiesa, studentų iš užsienio skaičiaus augimas nėra žymus. Palyginti su praėjusiais metais, jų padaugėjo vos keliais šimtais. „Lietuviai noriai važiuoja studijuoti į kitas šalis, o pas mus užsieniečių atvyksta ganėtinai mažai, bene mažiausiai Europos Sąjungoje. Vis dėlto pats faktas, kad studentų iš užsienio daugėja, džiugina“, – sako pašnekovas.


Studentų skaičiaus augimą specialistas sieja su aukštųjų mokyklų įdirbiu, jų pastangomis tapti atviresnėms ir patrauklesnėms užsieniečiams. „Prieš dešimtmetį turėjome vos kelias programas anglų kalba, o dabar jų vis daugėja. Tobulėja ir dėstytojai.


Anksčiau buvo sunku rasti dėstytojų, kurie galėtų dėstyti anglų kalba, – dabar turime vis daugiau dėstytojų, kuriems tai nėra problema. Be to, aukštosios mokyklos pačios noriai ieško galimybių, kaip save pristatyti, parodyti užsieniečiams, – tokiu būdu daugiau jaunų žmonių iš kitų šalių sužino apie mus, studijų galimybes Lietuvoje“, – aiškina G. Jakštas.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Situacija“.


Šiandienos aktualijos: kompensacijų naujovės, studentai iš užsienio ir nesubalansuoti mokesčiai


Ilgalaikė Lietuvos bėda – nesubalansuoti mokesčiai


Mūsų valstybės valdžia ir piliečiai niekaip nesugeba susitarti dėl ilgalaikės mokesčių politikos. Vyriausybės keičiasi, tačiau ji taip ir lieka „ištąsyta“ į skirtingų interesų puses, ir nugali, be abejo, ne silpnesnė pusė.


Arūnas MARCINKEVIČIUS

Kalbėdamas apie svarbiausius praėjusių metų šalies įvykius, Seimo narys, konservatorius Andrius Kubilius paminėjo mokytojų streiką, kaip ženklą, kad ilgus metus šalikelėje paliekamas viešasis sektorius jau pritrūko kantrybės. Kartu tai ženklas, kad išbalansuota mokesčių sistema negarantuoja tinkamo svarbių Lietuvos valstybės ir jos piliečių gyvenimo sričių finansavimo, tad kuklų biudžeto rūbą nuolatos reikia tampyti į skirtingas puses. Pasak A. Kubiliaus, valdžia giriasi, kad sumažino mokesčius ir švietimo sektoriaus darbuotojams padidins pajamas po 10–15 eurų, o daugiau uždirbantiems – po 100 eurų.



Tačiau vieniems sumažinti mokesčiai ilgainiui gali tapti ilgalaike problema visai Lietuvai: sumažinusi mokesčius Vyriausybė programuoja biudžeto pajamų mažėjimą, o tai neleis toliau didinti kad ir tų pačių mokytojų pajamų. Daugiau kaip du dešimtmečius Seime ir Vyriausybėje dirbusio politiko teigimu, mokesčių sistemos pertvarka pradedama ne nuo to galo – pirmiau reikėjo sutarti, kokio dydžio biudžeto ir kokio lygio viešųjų paslaugų norime. Jei norime, pvz., viešųjų paslaugų, atitinkančių Europos vidurkį, tai ir turime skirti lėšų tiek, kiek skiriama Europoje.


A. Kubilius pabrėžė, kad biudžeto lėšų surenkame bene mažiausiai iš Europos Sąjungos (ES) šalių, tik apie 30 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Estai ir lenkai surenka 35 proc., ES vidurkis – apie 40 proc., yra šalių, kur šis rodiklis siekia beveik 60 proc. Taigi, pasak konservatoriaus, mes nesame pajėgūs finansuoti paslaugų, kurių norime, taip, kaip tai daro mūsų artimiausi kaimynai. Kaip pasiekti, kad perskirstymas būtų geresnis?


Tam reikia esminio politikų sutarimo: pirma, kad mokesčių sistemoje nebeliktų „gyvulių ūkio“, t. y. kad ir kasininkai, ir stambieji žemvaldžiai, pvz., nuo gaunamų pajamų mokėtų tokius pačius mokesčius, antra, kad nebeliktų atotrūkio tarp realiai surenkamų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų ir to, kiek teoriškai jų būtų galima surinkti. Be to, reikia nagrinėti daugkartinius Tarptautinio valiutos fondo ir ES Komisijos siūlymus Lietuvai įsivesti ES paplitusius mokesčius – turto ar automobilių.


Galima suprasti tokį A. Kubiliaus „praregėjimą“: netrukus politikas gali užimti aukštas pareigas bendrijos valdymo struktūroje. Tad, kylant į naują lygmenį, kodėl nepaatviravus apie esminius šalies politikos trūkumus?


Plačiau apie tai – rubrikoje „Lietuvoje“.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)



Daugiau >>