Šiandienos aktualijos: padidintos išmokos vaikams, naudoti daiktai ir populizmo pusės

Šiandienos aktualijos: padidintos išmokos vaikams, naudoti daiktai ir populizmo pusės


Padidintos išmokos vaikams mažins šeimų skurdą. Naudoti daiktai – antram gyvenimui. Geroji ir išvirkščioji populizmo pusė. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai - 2-ojoje šių metų „Savaitėje“.


Padidintos išmokos vaikams mažins šeimų skurdą


Tikimasi, kad dėl nuo šių metų pradžios padidintų išmokų vaikams dydžių skurdo rizikos lygis 0–17 metų vaikų grupėje sumažės nuo 16,4 iki 12,1 proc., šeimose, kuriose vienas iš tėvų augina vieną ar daugiau vaikų, – nuo 37,4 iki 33,2 proc., o šeimose, kuriose abu tėvai augina tris ir daugiau vaikų, – nuo 19,2 iki 10 proc.


Dr. Antanas PETRAUSKAS, socialinių problemų analitikas


Praėjusių metų pabaigoje 0,79 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio (30,02 (0,79 x 38) euro) išmokos per mėnesį buvo mokamos apie 510 tūkst. vaikų. Tokio dydžio išmokos buvo mokamos visiems vaikams nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniems, jeigu jie mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, kol baigs bendrojo ugdymo programą), nepriklausomai nuo šeimos (bendrai gyvenančių asmenų) gaunamų pajamų, bet ne ilgiau, kol sukaks 21 metai.

REKLAMA


Be minėtos išmokos vaikui, kiekvienam šeimos, auginančios (globojančios) vieną ar du vaikus, jeigu vidutinės vieno asmens per mėnesį pajamos neviršijo 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio (183 (1,5 x 122) eurų), vaikui nuo gimimo dienos iki 2 metų buvo skiriama ir mokama papildoma 0,75 BSI dydžio (28,50 (0,75 x 38) euro) išmoka per mėnesį, o nuo 2 iki 18 metų ir vyresniam, besimokančiam pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, kol baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, kol sukaks 21 metai, – papildoma 0,4 BSI dydžio (15,20 (0,4 x 38) euro) išmoka per mėnesį.


Nurodytų dydžių papildomos išmokos buvo skiriamos ir mokamos kiekvienam šeimos, auginančios (globojančios) tris ar daugiau vaikų, vaikui, nevertinant šeimos gaunamų pajamų.


Šių išmokų vaikams dydžiai, skyrimo ir mokėjimo sąlygos buvo reglamentuoti Išmokų vaikams įstatymo. Nuo šių metų pradžios įsigaliojusiomis minėto įstatymo pataisomis įteisinti didesni išmokos vaikui ir papildomos išmokos vaikui dydžiai.

REKLAMA


Daugiau šia tema – rubrikoje „Aktualu“.


Šiandienos aktualijos: padidintos išmokos vaikams, naudoti daiktai ir populizmo pusės


Naudoti daiktai – antram gyvenimui


Daiktai, kuriuos vieni žmonės išmeta, kitiems gali būti labai reikalingi. Tuo neabejoja Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC), pirmasis šalyje įrengęs naudotų daiktų keitimosi paviljonus ir jau pradėjęs tokių daiktų mainų punkto statybą.


Ivona JAROSLAVCEVIENĖ


Galimybė įgyvendinti naudotų daiktų keitimosi projektus ARATC atsirado nuo 2018 metų vidurio, įsigaliojus teisės aktų pataisoms, nustatančioms, kad pakartotinis daiktų naudojimas yra tolygus jų perdirbimui. Iki tol teisės aktuose nebuvo numatyta galimybės į atliekų surinkimo aikšteles atvežtų daiktų atiduoti toliau naudoti. Jie visi buvo priimami tik kaip atliekos, kurias buvo privalu perduoti atliekų tvarkytojams.


Nuo praeitų metų liepos į aikšteles atvežti tinkami naudoti daiktai gali būti atiduodami toliau naudoti, išrašant tai patvirtinantį dokumentą ir įtraukiant juos į perdirbtų atliekų kiekį.


„Tai – tikrai labai reikalingas ir sveikintinas sprendimas, kuris užtikrina ir ekologiškesnį, ir racionalesnį vartojimą. Iki tol ne kartą buvo atvejų, kai į atliekų surinkimo aikšteles būdavo atvežama dar tikrai gerų, naudoti tinkamų daiktų, kuriuos žmonės norėdavo pasiimti, bet darbuotojai negalėdavo to leisti, nes tai prieštaravo įstatymams“, – sako ARATC direktorius Algirdas Reipas.


Pašnekovas pabrėžia, kad lietuviai šiuo atveju nieko naujo neatrado – keitimasis nereikalingais naudotais daiktais populiarus Europoje. „Matome, kad pakartotinis daiktų naudojimas yra vienas iš prioritetų atliekų tvarkymo hierarchijoje. Naudotų daiktų keitimosi paviljonai tėra būdas jam įgyvendinti. Tą žmonės daro ir internete, tačiau suprantame, kad keistis daiktais virtualioje erdvėje ne visi turi vienodas galimybes.


Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie nesinaudoja internetu arba nori atiduoti daiktus greitai, nes neturi galimybės juos laikyti. Todėl mūsų paviljonai turėtų būti patogūs, nes sukuriama galimybė sandėliuoti ir demonstruoti daiktus, o atvažiuoti ir išsirinkti sau tinkamą gali kiekvienas“, – dėsto A.Reipas.



Visą straipsnį rasite rubrikoje „Situacija“.


Šiandienos aktualijos: padidintos išmokos vaikams, naudoti daiktai ir populizmo pusės


Geroji ir išvirkščioji populizmo pusės


Šiemet vyks galybė rinkimų, ir prieš kiekvienus iš jų politikai pataikaus rinkėjams ir ne mažiau aršiai kaltins vienas kitą pataikavimu rinkėjams – populizmu. Ką slepia šis daugiareikšmis terminas ir kokį vaidmenį per rinkimus šis reiškinys gali vaidinti?


Teodora RAŠIMAITĖ


Populizmas (lot. populus – „žmonės, liaudis“) – politinė strategija, kuria apeliuojama į „liaudį“ ir „sveiką protą“, kartu demonstruojant priešiškumą politiniam elitui, dažnai be konkrečių ideologinių argumentų. Populizmo sąvoka kildinama iš senovės laikų – tada politikai, kurie rėmėsi žemesniųjų visuomenės sluoksnių parama, buvo vadinami populiariais. XVIII a. viduryje Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) veikė partija, kurios nariai save vadino populistais – be jokio neigiamo atspalvio.


Įvairiose valstybėse populizmo reikšmė gali būti nevienoda, neranda vieno tikslaus apibrėžimo ir politologai. Vien dėl to, kad atstovauti visuomenės interesams nėra blogai, blogai yra manipuliuoti visuomenės neinformuotumu ir siūlyti primityvius sudėtingų problemų sprendimo būdus sudarant įspūdį, kad problemas galima išspręsti vienu rankos mostu, o tradicinės partijos to nedaro, nes yra „blogos“, atstovauja tik elitui.


Apie Prancūzijos prezidentą Šarlį de Golį pasakojama, kad kariškiams ėmus reikalauti didesnių pensijų (kaip žinome, pats Š. de Golis buvo kariškis) jis atsakė: „Prancūzijos Respublika tam neturi pinigų!“ Daugelis politikų, ir ne vien populistų, šiais laikais mieliau suvalgytų savo kojinę, nei pasakytų tiesą, kad vienam ar kitam sprendimui įgyvendinti nėra pinigų, o tam tikras sprendimas yra neįmanomas ar ateityje netgi žalingas.


Populistams būdinga ir supaprastintai vertinti sudėtingas politines problemas, dažniausiai pasitelkiant priešiškumą, pavyzdžiui, liaudis prieš elitą, lietuviai (ar bet kokia kita tauta) prieš imigrantus, šalis prieš šalį. Tokia retorika labai gadina visuomenės atmosferą, jos narius skatina skleisti neginčijamas nuomones, neargumentuotai puldinėti vienam kitą, nes iš anksto aišku, kad „mes esame teisūs“, o kiti – ne.


Visas straipsnis – rubrikoje „Aštri tema“.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)