„Savaitė“: dangoraižių gaisrai kartojasi nuolat

„Savaitė“: dangoraižių gaisrai kartojasi nuolat


Išleistas naujausias žurnalo „Savaitė“ numeris. Jame primenama, kad tragiškas gaisras Londono daugiabutyje – ne vienintelis pasaulio istorijoje. „Savaitė“ taip pat domisi ko mums stinga – darbuotojų ar gerų atlyginimų jiems. Taip pat Jūsų dėmesiui – pasakojimas apie mūsų laikų švyturius, jų praeitį ir aistringą farologą (švyturių specialistą).

Daugiau nei pusšimtį gyvybių nusinešęs gaisras, birželio 14 d. paryčiais kilęs Londone 24 aukštų gyvenamajame name „Grenfell Tower“, sukrėtė ne tik Didžiąją Britaniją, bet ir visą pasaulį. Deja, pasaulyje žinoma daug atvejų, kai aukštybiniuose pastatuose kilę gaisrai pareikalavo dar daugiau aukų nei tragedija Londone. Gesinti gaisrus aukštuose pastatuose ugniagesiams gelbėtojams visada labai sudėtinga.


Plačiau apie šias tragedijas – publikacijoje „Liepsnojantys daugiaaukščiai“.


„Savaitė“: dangoraižių gaisrai kartojasi nuolat


Lietuvos pramonininkų konfederacijos atlikta analizė byloja, kad artimiausiu metu darbuotojų stygius ir toliau išliks didelė problema planuojant įmonių plėtrą. Naujausio aukščiausio lygio Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir lūkesčių tyrimo duomenimis, beveik 70 proc. įmonių vadovų junta kvalifikuotos ar nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumą.


Šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo beveik 21 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams – ketvirtadaliu daugiau nei tuo pačiu 2016-ųjų laikotarpiu. Lyginant šį ketvirtį su 2016 m. ketvirtuoju ketvirčiu, pasiūla – dar didesnė: laisvų darbo vietų skaičius padidėjo 5 800, arba 39 proc. Daugiausia laisvų darbo vietų šių metų pradžioje buvo pramonės sektoriuje – 4 tūkst., arba penktadalis visų laisvų darbo vietų.

REKLAMA


Apie šią situaciją - rašinyje „Mums stinga darbuotojų ar algų jiems?“


„Savaitė“: dangoraižių gaisrai kartojasi nuolat


Tolimoje praeityje į begalinius vandenis išplaukusiems jūreiviams kelią rodydavo gamtinė „navigacija“ – žvaigždės, saulė, vėjas ir... netgi paukščiai. Iš kurgi jie rasdavosi? Pasirodo, sparnuočiai būdavo gabenami narveliuose ir prireikus paleidžiami į laisvę – jų skrydžio trajektorija rodydavo kelią į sausumą.


Vėliau sugrįžtančių laivų šaukliais tapo ant pakrančių aukštumų deginami laužai. Ant kalvų ar uolų žaižaruojanti ugnis blyksėdavo iš didelių tolių, todėl buvo aiškus orientyras kranto link. Pakrančių laužai – savotiški švyturių pirmtakai. Kaip žinoma, pirmųjų švyturių paskirtis buvo nukreipti laivus į saugų uostą. Kiek vėliau atsirado švyturių. Pirmasis žinomas švyturys pastatytas Aleksandrijoje dar III a. pr. m. e. ir prastovėjo kone 1 500 metų!


Jūsų dėmesiui – pasakojimas „Švyturiai – romantiški ir praktiški statiniai“ apie mūsų laikų švyturius, jų praeitį ir aistringą farologą (švyturių specialistą).







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)