M. Navickienė: Užimtumo tarnyba turėtų dirbti tik su motyvuotais bedarbiais

M. Navickienė: Užimtumo tarnyba turėtų dirbti tik su motyvuotais bedarbiais


Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad reikia imtis Užimtumo tarnybos reformos, kad būtų galima dirbti tik su motyvuotais žmonėmis. Ketinama perorganizuoti veiklą, kad gyventojai, kuriems yra reikalingos socialinės išmokos ar sveikatos draudimas, kreiptųsi per kitas institucijas.


„Nedarbo rodikliai tikrai yra neblogi. Galbūt kyla kitų problemų, kad yra gana didelis skaičius laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai negali surasti darbuotojų. Tai yra dvi skirtingos problemos – viena ta, kad mes, kol kas turėdami Užimtumo tarnyboje nemažai registruotų nedirbančių žmonių, negalime tinkamai sureguliuoti pasiūlos ir paklausos.


Turime daug laisvų darbo vietų, bet turime ir daug nedirbančių žmonių, kurie arba yra netinkamos kvalifikacijos, arba neturi motyvacijos dirbti, arba registravosi į Užimtumo tarnybą tik tam, kad gautų papildomą išmoką per pirmąjį karantiną, arba kad turėtų nemokamą sveikatos draudimą, bet neturi paskatų dirbti“, – „Žinių radijui“ sakė M. Navickienė.

REKLAMA


Pasak ministrės, šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje rengiama Užimtumo tarnybos reforma, kad tai būtų institucija, kuri dirbtų su motyvuotais žmonėmis, ieškančiais darbo.


„Visi kiti žmonės, kurie arba gauna tik sveikatos draudimą arba socialines išmokas, turėtų galimybę gauti tas paslaugas, bet per kitas institucijas, kad Užimtumo tarnybos specialistai ir ekspertai galėtų dirbti su tais žmonėmis, kurie aktyviai ieško darbo ir mes greičiau galėtume suvesti pasiūlą ir paklausą“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.


M. Navickienės teigimu, Užimtumo tarnybos veiklos turėtų būti išgrynintos.


„Jau turime ganai aiškų mechanizmą, kaip to sieksime, šiuo metu diskutuojame labai intensyviai ir su savivaldybėmis, kadangi manome, kad užimtumo problematika labai skiriasi skirtingose savivaldybėse. Ten yra skirtingas ir darbdavių darbo vietų poreikis, ir skirtingi bedarbio portretai. Manome, kad pačios savivaldybės geriausiai žino, išmano, kokių profesinių kompetencijų jiems labiausiai ten reikia, kokių mokymų, koks galėtų būti perkvalifikavimas. (...)

REKLAMA


Keliu klausimą, ar nebūtų geresnis ir didesnis efektyvumas, jeigu turėtume didesnį savivaldybių įsitraukimą į pačios užimtumo ir politikos formavimą, ir tarnybos dalies veiklų administravimą“, – sakė ministrė.


„Žmonės, kurie gauna socialinę paramą, galėtų kreiptis per savivaldybių Socialinės paramos skyrius. „Žmonės, kurie registruojasi, kad gautų tik sveikatos draudimą, galėtų pažymėti konkrečiai tą vieną „varnelę“, kad jiems reikalinga tik tokia paslauga, arba kalbėti apie kažkokį universalų sveikatos draudimą, kuris priklausytų visiems žmonėms, neturintiems pajamų ir negalintiems įsigyti to draudimo. Šiuo metu vyksta diskusijos ir su Sveikatos apsaugos ministerija, ir su Finansų ministerija, nes tai yra ir tam tikri biudžeto dalykai“, – kalbėjo M. Navickienė.


Anot ministrės, dabartinio nedarbo lygio statistika išsikreipia.


„Šalyje yra daugiau kaip 200 tūkst. registruotų nedirbančių žmonių, bet matome, kad gal 11 proc. gauna socialinę paramą, apie 40 proc. gauna nedarbo draudimo išmoką, vadinasi, yra netekę darbo ir šiuo metu jiems priklauso išmoka, kol jie susiras kitą darbą. Visi kiti žmonės kaip ir negauna nieko, jokių paslaugų. (...) Reikia atsakyti sau į klausimą, kokia dalis tų žmonių yra aktyvinama, kuri gali persikvalifikuoti, atliepti ir darbo rinkos poreikius“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.