G. Šimkus: po pandemijos griežtinant fiskalinę drausmę svarbu neapleisti į tvarų augimą orientuotų investicijų

G. Šimkus: po pandemijos griežtinant fiskalinę drausmę svarbu neapleisti į tvarų augimą orientuotų investicijų


Pandemijos iššūkių kontekste išaugęs ES valstybių narių skolos lygis neturėtų riboti tvarų ekonomikos augimą bei žaliąją ir skaitmeninę transformaciją skatinančių viešųjų investicijų, nors fiskalinės drausmės pamiršti taip pat negalima, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.


Apie tai jis kalbėjo rugsėjo 8–10 dienomis dalyvaudamas Europos finansinių paslaugų analizės centro „Eurofi“ aukšto lygio ekspertų forume Liublianoje, kur taip pat vyko neformalus ES Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdis.


„ES atsakas į pandemijos sukeltą ekonomikos krizę įrodė, kad nuoseklus fiskalinės ir pinigų politikos koordinavimas gali paskatinti spartų ekonomikos atsigavimą. Labai svarbu užtikrinti, kad šios politikos ir toliau veiktų išvien. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu fiskalinė politika turėtų išlikti skatinančioji, kadangi per ankstyvas paramos nutraukimas galėtų stabdyti ekonomikos atsigavimą ir pakenkti ilgalaikiam augimui“, – sako G. Šimkus.

REKLAMA


Anot jo, dėl taikytų ekonomikos skatinimo priemonių valstybių narių skolos lygis išaugo, tačiau, žvelgiant į ateitį, būtina ne tik užtikrinti fiskalinę drausmę, bet ir sudaryti tinkamas sąlygas valstybėms augti. Svarbu suprasti, kad, tik pasiekus spartų ekonomikos augimą, bus lengviau sumažinti ir išaugusį skolos lygį.


Artėjanti ES fiskalinių taisyklių peržiūra yra puiki proga įtvirtinti tinkamą fiskalinės drausmės ir lankstumo balansą, kuris leistų įgyvendinti struktūrines reformas ir investuoti į tvarų augimą remiančius viešuosius projektus, ypač susijusius su žaliąja ir skaitmenine transformacija.


„Pavyzdžiui, įtvirtinus vadinamąją žaliąją auksinę taisyklę, valstybės narės išlaidos, skirtos augimą skatinančioms žaliosioms investicijoms, galėtų nebūti įskaičiuojamos į bendrą valstybės narės deficito rodiklį“, – sako G. Šimkus.

REKLAMA


Kitas svarbus fiskalinių taisyklių elementas – stipresnis anticikliškumas, kuris skatintų efektyvesnį pinigų ir fiskalinės politikos sričių koordinavimą.


Anot G. Šimkaus, 2008 m. krizė parodė, kad vadovaujantis ES fiskalinėmis taisyklėmis valstybės narės buvo linkusios įgyvendinti prociklinę fiskalinę politiką, tad dabartines taisykles būtina papildyti stipresniu anticikliniu elementu, kad ekonominio nuosmukio metu fiskalinės priemonės galėtų paremti Europos Centrinio Banko įgyvendinamą politiką.


2020 m. vasario 5 d. Europos Komisija (EK) pradėjo ES ekonominės valdysenos sistemos peržiūrą, pagrindinį dėmesį skirdama fiskalinių taisyklių, t. y. Stabilumo ir augimo pakto, reformai. Nors buvo tikimasi, kad iki 2020 m. pabaigos EK pasiūlys sprendimų dėl galimos peržiūros krypties, tačiau vasario pabaigoje Europą pasiekusi COVID-19 pandemija pristabdė EK planus, prie jų bus sugrįžta artimiausiu metu.