Judėjimo negalią turinti verslininkė apie dukart išaugusį neįgaliųjų nedarbą: mes galime dirbti

Judėjimo negalią turinti verslininkė apie dukart išaugusį neįgaliųjų nedarbą: mes galime dirbti


Patekti į darbo rinką negalią turintiems asmenims visada buvo iššūkis, tačiau COVID-19 pandemija dar labiau išryškino šią problemą. Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, registruotų darbo neturinčių neįgaliųjų skaičius per metus augo beveik dukart – nuo 10 tūkst. 2020 m. iki 19,4 tūkst. 2021 m.


Aistė Krušinskaitė turi judėjimo negalią, kuri jai nesutrukdė gyvenime siekti savo tikslų. Šiuo metu ji užsiima keliomis veiklomis, viena naujausių – unikalių modelių ir pranešėjų agentūros „Hero talents“ projektų ir kūrybinių idėjų vykdymas. Agentūrą ji įkūrė kartu su kolege Ema Navickiene, jų tikslas –įgalinti negalią turinčius asmenis aktyviai veikti reklamos ir renginių rinkose.


„Sunku suvokti, kaip dar daug turime dirbti, kad neįgaliųjų darbo problema išsispręstų. Reikalingas kiekvieno sąmoningumas, atviras ir tuo pačiu gailesčiu neparemtas požiūris, nuoširdus bendravimas ir svarbiausių savybių matymas. Lengvai pastebime, ko žmogus negali ar nemoka, bet rečiau kreipiame dėmesį į jo stiprybes ir talentus. Teigiamų pokyčių banga, tikiu, užkrės ir darbdavius, ir įsidarbinti nesiryžtančius. Pradėkime nuo savęs, pandemija pasitrauks, bet mes liksime. Ir tik mes patys pasirenkame, ar pasimokyti iš sunkumų, ar leisti jiems mus užnuodyti“, – apie darbo rinkoje reikalingus pokyčius kalba A. Krušinskaitė.

REKLAMA


Tarp iššūkių – baimė išeiti už komforto zonos


Būdama 25-erių Aistė patyrė stuburo traumą ir jau daugiau kaip 6 metus juda neįgaliojo vežimėliu. Iškart po traumos ji rado savyje stiprybės, kurią atsinešė į naują, išbandymų kupiną etapą. Pirmos savaitės buvo sunkios tiek fiziškai, tiek emociškai, tačiau vėliau moteris rado atsakymą, koks žmogus nori būti ir ką nori pasiekti.


„Turėti aiškią viziją yra kur kas svarbiau, nei turėti planą. Anksčiau aš vis sakydavau, kad reikia gyventi šia diena, bet suprantu, kad klydau. Šia diena reikia džiaugtis, o gyventi reikia ateities vizija tam, kad ištikus bėdai nepasiklystum, kad galėtum atrasti naują kelią, kai iki tol eiti užsiveria. Juk atsitikus panašioms krizėms, gali keistis darbinis pajėgumas. Jei tiksliai žinai, kur keliauji, esi savaime stumiamas ta kryptimi ir viskas, ką reikia daryti, tai dirbti, kad atradus naujus kelius jie būtų kupini džiaugsmo ir prasmės“, – pažymi ji.

REKLAMA


Pasak verslininkės, didžiausia kliūtis negalią turintiems asmenims įsidarbinti yra nusistovėjęs požiūris, kad neįgalus asmuo yra užsidaręs, dažnai socialiniais įgūdžiais nepasižymintis ar per daug reikalaujantis. Bijoma, kad toks darbuotojas sukels nepatogumų kolegoms ar darbdaviams bijant pažeisti jo teises.


„Vyrauja baimė, kai žmonės nežino, kaip elgtis šalia negalią turinčio asmens, todėl atsiranda barjeras, kuris darbo aplinkoje gali trukdyti. Be to, labai netiksliai apibrėžtos medicininės išvados ir dažnai darbdaviai prisibijo, kad darbo aplinka potencialiam darbuotojui bus netinkama, o jos pritaikymas pareikalaus daug finansinių resursų. Problema yra ir kartais per maža pačių neįgaliųjų motyvacija bei nenoras prisitaikyti prie sudėtingesnių sąlygų, išeiti už komforto zonos ribų“, – priežastis vardija A. Krušinskaitė.


Nedrįstantiems į darbo rinką įsilieti neįgaliesiems ji linki labiau mylėti save, kasdien pagalvoti apie savo gerąsias savybes, apie tai, kas džiugina ir kas iš tiesų daro gyvenimą nepaprastu.


„Reikia niekada negailėti savęs ir neieškoti išsigelbėjimo kituose. Padėti galime tik patys sau ir tik patys galime susikurti save tokį, koks svajojame būti. Gyvenimą mylėjau visada ir myliu jį dabar. Kartais atrodo, kad kasdien vis labiau. Būna ir mažiau pozityvių rytų, bet jie praeina ir galiausiai supranti, kad labai pasisekė čia būti ir galėti tiek daug nuveikti. Mums duota tiek daug erdvės saviraiškai, tiek daug potencialo, kad nemylėti buvimo čia yra tiesiog neįmanoma“, – savo mintimis dalijasi pašnekovė.



Skatinami mylėti gyvenimą ir save


Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga (NSĮS) pradėjo projektą „Myliu gyvenimą“, kurio viena herojų ir yra Aistė. Tai vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose serija, kurioje vaizduojami gyventi, dirbti, kurti siekiantys, galintys ir norintys neįgalieji, kurie savo pavyzdžiu įkvepia ne tik neįgaliuosius, bet ir likusią visuomenės dalį. Iniciatyvos rėmėjai – socialinės įmonės.


„Nusprendėme inicijuoti šį projektą, nes matome išties liūdną situaciją, kurią dar labiau pablogino pandemija. Lietuvoje iš viso yra 160 tūkst. darbingo amžiaus neįgalių asmenų, bet iš jų tik 30 proc. yra dirbantys asmenys, o dar 20 tūkst. norinčių ir galinčių dirbti neįgaliųjų šiuo metu yra be darbo“, – teigia NSĮS vadovas Gediminas Bartkus.


Pasak jo, atmetus visas išorės kliūtis, trukdančias neįgaliesiems įsidarbinti, pagrindinis stabdis įsilieti į darbo rinką visgi yra pačių neįgaliųjų nepasitikėjimas savimi.


„Norime negalią turinčius asmenis paraginti, įkvėpti, motyvuoti, parodyti, kad kiekvienas yra savo gyvenimo kalvis, pakeisti jų pačių nuostatas apie save. Tikime, kad įkvepiančios sėkmės istorijos motyvuos, padės surasti jėgų ir nenuleisti rankų tiems, kurie šiuo metu neranda darbo, jaučiasi nelaukiami“, – akcentuoja G. Bartkus.


Projektu taip pat siekiama keisti darbdavių nuomonę apie negalią turintį darbuotoją bei visuomenės nuostatas apie neįgaliojo galimybes dirbti.


„Socialinės įmonės, kuriose iš viso dirba apie 5 tūkst. neįgaliųjų, savo pavyzdžiu pamatė, kad įdėjus šiek tiek pastangų galima sėkmingai į kolektyvą įtraukti skirtingų negalių turinčius žmones, o šie gali dirbti kartu su sveikaisiais. Tiesa, neįgaliesiems reikia daugiau dėmesio, o kartais ir visam kolektyvui, kuris pasitinka negalią turintį naują kolegą“, – sako NSĮS vadovas.