A. Bilotaitė: pastatyti fizinį barjerą Lietuvos-Baltarusijos pasienyje – visos ES interesas

A. Bilotaitė: pastatyti fizinį barjerą Lietuvos-Baltarusijos pasienyje – visos ES interesas


Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžia, kad fizinio barjero, saugančio išorinę ES sieną, įrengimas yra bendras visų šalių interesas. Taip pat būtina keisti ES teisės aktus sienos apsaugos, migracijos ir prieglobsčio srityse, kadangi jie neapima šiandienių iššūkių.


„Mūsų pagrindinė atsakomybė – užtikrinti veiksmingą ES išorinės sienos kontrolę. Atsižvelgiant į diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos vykdomą hibridinį karą ir neprognozuojamą kaimyninės šalies elgesį, fizinio barjero statymas – vienintelis būdas apsiginti nuo tokių išpuolių ateityje. Tai visų ES valstybių narių interesas.


Be to, šiuo metu galiojantys ES teisės aktai nenumato situacijos, kai neteisėta migracija pasitelkiama kaip ginklas hibridiniame kare. Privalome turėti teisines priemones, leidžiančias ES valstybėms narėms veikti greitai ir ginti savo nacionalinį saugumą bei neleisti nedemokratiškiems režimams piktnaudžiauti ES prieglobsčio sistema“, – teigia A. Bilotaitė.

REKLAMA


A. Bilotaitė ES vidaus reikalų ministrams padėkojo už Lietuvai suteiktą pagalbą, tačiau pabrėžė, kad politinė, finansinė bei techninė parama ir toliau yra labai reikalinga.


Lietuvos ekspertai įvertino, kad viso fizinio barjero įrengimas gali kainuoti nuo 150 iki 500 milijonų eurų, priklausomai nuo inžinerinio-techninio sprendimo, stebėjimo sistemoms prireiks apie 42 mln. eurų. Tam tikimasi paramos ir iš ES.


Lietuvos vidaus reikalų ministrė atkreipė susitikimo dalyvių dėmesį, kad civiline aviacija piktnaudžiauja tarptautiniai neteisėto žmonių gabenimo tinklai, dėl to šis klausimas turėtų sulaukti daugiau dėmesio ir diskusijų.


Ministrė taip pat pabrėžė, kad jokios Baltarusijos valdžios institucijos neturi būti finansuojamos iš jokių ES šaltinių. Bendradarbiavimo per sieną programų projektai Baltarusijos institucijų atžvilgiu turėtų būti nutraukti, o finansavimas nukreiptas į sritis, kur jo labiausiai reikia.

REKLAMA


„Dar kartą noriu padėkoti visiems suteikusiems mums paramą šiuo nelengvu metu. Net ir mažiausias indėlis yra vertingas, nes Lietuvos sieną neteisėtai kirtusių asmenų priėmimo pajėgumai išseko dar birželį. Labai greitai turėsime rasti būtinus sprendimus migrantų vaikų švietimo, sveikatos priežiūros srityse ir kitiems migrantų poreikiams užtikrinti. Artėjantis žiemos sezonas – pagrindinis mūsų rūpestis“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.


Šiuo metu Lietuvai trūksta ekspertų, kalbančių neteisėtų migrantų kilmės šalių kalbomis, vertėjų, kultūros mediatorių ir konsultantų grąžinimo klausimais. Be to, reikalinga ir techninė įranga, tokia kaip bepiločiai orlaiviai su termovizijos kameromis, mobilios vaizdo stebėjimo sistemos, asmeniniai vaizdo įrašymo įrenginiai pareigūnams ir kt.


Lietuvai pagalbą jau suteikė Europos sienos ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex), Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO), Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europol), ES valstybės narės: Austrija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Slovėnija, Slovakija, Suomija, Švedija, Vengrija, taip pat Norvegija ir Ukraina.


Europos Komisija Lietuvai skyrė 37 milijonus eurų skubios pagalbos neatidėliotiniems poreikiams tenkinti. Tačiau jau rugsėjį Lietuva ketina kreiptis dėl papildomos finansinės paramos.