E. Gentvilas: sprendimas apgręžti migrantus veda prie to, kad A. Lukašenka gali pats jais paspringti

E. Gentvilas: sprendimas apgręžti migrantus veda prie to, kad A. Lukašenka gali pats jais paspringti


Ketvirtadienį įvyko ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės inicijuotas susitikimas su opozicijos lyderiu Sauliumi Skverneliu ir Seimo frakcijų seniūnais, kuriame buvo pristatytas fizinio barjero pasienyje su Baltarusija projektas ir aptarti kai kurie kiti migrantų krizės valdymo planai.


Susitikime su premjere ir Seimo frakcijų atstovais dalyvavęs valdančiosios Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas mano, kad Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sprendimas apgręžti sieną ketinančius kirsti nelegalius migrantus atsilieps ir pačiam neteisėtus migrantų srautus organizuojančiam Aliaksandrui Lukašenkai.


„Sprendimas apgręžti migrantus, man atrodo, veda į kokybiškai naują situaciją – Lukašenka rizikuoja paspringti tais srautais, kuriuos pats inicijavo. Jeigu jis dar bando inicijuoti naujus ir Lietuva tęs su migrantų apgręžimu, tai įsivaizduokite, kas atsitinka Baltarusijoje. Visiškai neplanuota situacija“, – po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo E. Gentvilas.

REKLAMA


Visgi LRLS frakcijos seniūnas išsakė nuogąstavimus dėl migrantų, kurie nebuvo įleisti į Lietuvą, ateities.


„Kita vertus, tikrai kelia nerimą tų žmonių lemtis. Jie planavo ir buvo stumiami pereiti į Europos Sąjungą, liko Baltarusijoje, kuri, mes nežinome, ar bus geranoriška jų atžvilgiu“, – svarstė jis.


Parlamentaras taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos diplomatams svarbu dėti pastangas, jog tarptautinė bendruomenė suprastų, kad šiems nelegaliems migrantams neturėtų būti taikomi įprasti tarptautinės teisės principai, kadangi tai yra Baltarusijos režimo organizuotas hibridinės atakos srautas.


„Čia mano vienas pastebėjimas, kurį išsakiau ir pasitarimo metu: kalbama apie žmogaus teises, besiremiant konvencijomis, kurios numato pabėgėlių teises. Mūsų diplomatijos uždavinys yra parodyti, kad tai yra pabėgėlių srautai, kurie neatitinka galiojančių pabėgėlių konvencijų, todėl Lietuva negali ir nėra pajėgi laikytis tų konvencijų reikalavimų žmogaus teisių požiūriu, šių žmonių atžvilgiu. Tai yra stumiamas, prievartinis, hibridinės agresijos instrumentu paverstas srautas“, – įsitikinęs E. Gentvilas.

REKLAMA


A. Sysas: informacija apie migrantų apgręžimą pasklinda ir irakiečių socialiniuose tinkluose


VRM sprendimą apgręžti migrantus palaikė ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.


„Pasirinkta teisinga taktika, nes paprasčiausiai matome, kokios įtampos yra Lietuvoje, sunerimę gyventojai, turime patalpinimo problemų“, – po susitikimo kalbėjo A. Sysas, kartu pažymėdamas, kad buvo svarbu užtikrinti, jog nebus pažeisti tarptautinės teisės įsipareigojimai.


„Premjerė, mums atsakydama į klausimus, paaiškino, kad pirmiausiai buvo žiūrima tarptautinė teisė ir, ko gero, Ispanijos precedentas pasitarnavo, jog mes galime elgtis panašiai, kaip kita ES valstybė, nepriimdama šitų žmonių, jeigu mes pamatome, kai jie ateina“, – teigė jis.


LSDP seniūnas mano, kad nelegalių migrantų apgręžimas pasiunčia ir komunikacinę žinutę.


„Tai pasklinda ir socialiniuose tinkluose. Manau, kad ir tie irakiečiai, kurie ruošiasi vykti, stebi procesus ir ne veltui apsaugos vadas paskelbė, kad dalis nelegalų jau pradėjo eiti per Lenkijos sieną“, – sakė A. Sysas.


Trečiadienį į Lietuvos teritoriją neįleistas 321 nelegalus migrantas. Statistikos departamento duomenimis, sulaikyti 19 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Iš viso šiemet tokių užsieniečių sulaikyta 4110.



Šis skaičius yra dešimtimis kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.


Šiemet liepą sulaikyti 2882, birželį – 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8 neteisėti migrantai.


Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2797. Taip pat sulaikyti 200 Kongo, 131 Kamerūno, 130 Sirijos, po 91 Rusijos ir Irano, 83 Afganistano ir 79 Gvinėjos bei kitų šalių piliečiai.


Šiuo metu tokie užsieniečiai yra apgyvendinami VSAT padaliniuose – Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Pasieniečių mokyklos bendrabučiuose Medininkuose (Vilniaus r.), pasienyje su Baltarusija veikiančiose užkardose ir Druskininkų savivaldybėje esančio Švendubrės upių pasienio kontrolės punkto teritorijoje.


Taip pat migrantai, be Rūdninkų stovyklos, yra apgyvendinti ir savivaldybių suteiktuose objektuose Alytaus mieste ir rajone, Ignalinos, Lazdijų, Varėnos ir Šalčininkų rajonuose.


Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.


Labai išaugus tokių atvejų skaičiui, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex", Estijos ir Austrijos pareigūnai. Lietuvos pasienį padeda saugoti virš 100 pareigūnų iš skirtingų Europos Sąjungos valstybių narių, taip pat atvyko „Frontex" automobiliai, sraigtasparniai bei termovizorinė įranga.

REKLAMA


Lietuva pradėjo tiesti ir fizinį barjerą – koncertinos tvorą. Migracijos departamentas priima daugiau darbuotojų, kad prieglobsčio prašymų nagrinėjimas vyktų sparčiau.


Pirmadienį Vyriausybė priėmė sprendimą nuo rugpjūčio 3-iosios pasieniečiams suteikti galimybę į šalį neįleisti neteisėtų migrantų.


Saugant valstybės sieną ir siekiant neįsileisti į Lietuvos teritoriją asmenų, ketinančių sieną kirsti neteisėtose vietose, sprendimu pavesta įpareigoti juos naudotis teisėtais sienos kirtimo ar prieglobsčio prašymo būdais – asmenis nukreipti į artimiausią veikiantį tarptautinį pasienio kontrolės punktą ar diplomatinę atstovybę.