G. Nausėda: reiks kelti klausimą, kam apskritai reikalinga tokia Sveikatos apsaugos ministerija

G. Nausėda: reiks kelti klausimą, kam apskritai reikalinga tokia Sveikatos apsaugos ministerija


Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neturi aiškaus veiksmų plano, kaip paspartinti vakcinacijos nuo COVID-19 apimtis šalyje. Šalies vadovas sako, kad vakcinacijos tempams šalyje nespartėjant reikės kelti klausimą, kam apskritai yra reikalinga dabartinė Sveikatos apsaugos ministerija.


„Aš manau, šis spaudimas iš visuomenės tik didėja, nes mes dabar jau akivaizdžiai matome priežastinį ryšį tarp skiepijimosi ir susirgimų ir ypatingai sunkių atvejų. Taip kad jeigu mes nenorime vėl užsidaryti rudenį, mes privalome išnaudoti likusius vasaros mėnesius ir padaryti tai, ką įmanoma padaryti, ir tai, ką padarė kitos valstybės“, – metinėje spaudos konferencijoje trečiadienį teigė G. Nausėda.


Šalies vadovas patikino, kad Prezidentūra kels klausimą dėl to, kokį planą yra parengusi Sveikatos apsaugos ministerija, kad skiepijimo apimtys padidėtų.


„Be jokios abejonės, mes kelsime klausimą dėl to, kokį planą pirmiausiai Sveikatos apsaugos ministerija turi per likusius vasaros mėnesius, pripažįstant tai, kad iki šiol tai, kas buvo žadėta padaryti, buvo nepadaryta“, – sakė jis.

REKLAMA


G. Nausėda įsitikinęs, kad SAM aiškaus veiksmų plano, kaip padidinti vakcinacijos apimtis, neturi. Šalies vadovas taip pat mano, kad ministerija gyventojų vakcinacijai skatinti naudoja pasenusias priemones.


„Puikiai prisimenu prieš tris mėnesius kaip man žmonės sakė: sutvarkykite tiekimą, mes suvakcinuosime. Tiekimą sutvarkėme, Europos Vadovų Taryboje priimti reikalingi sprendimai, Europos Komisija pasirūpino, kad su tais tiekėjais, su kuriais galima pasiekti didesnio tiekimo, su jais susitarta ir viskas vyksta pagal planą. Kitaip tariant, mes galime nors ir šiandieną sukvietę tuos likusius gyventojus ir paskiepiję tiek, kiek turime vakcinų šaldytuvuose, pasiekti 70 proc. suaugusių šalies gyventojų lygį, bet šiuo metu turime 55 proc.“, – sakė G. Nausėda.


„Tai, manau, kad šiandieną nėra aiškaus veiksmų plano, naudojamos tos priemonės, kurios iš esmės jau yra atšipusios, sukami tie patys reklaminiai filmukai, kurių turbūt jau niekas ir nebežiūri. Ir ko reikėtų, tai reikėtų tiesiog identifikuoti, kurios grupės yra probleminės ir kur reikia pirmiausiai nukreipti dėmesį: su kokiomis grupėmis dirbti“, – kritikavo jis.

REKLAMA


Prezidentas atkreipė dėmesį ir į kitų valstybių patirtį skatinant vakcinaciją.


„Kitų valstybių patirtis rodo, kad puikiai pasiteisina tiek tos vadinamosios selektyvios arba nukreiptos į konkrečias gyventojų grupes informacijos kampanijos, tiek mobilieji punktai, kurių turi būti gerokai daugiau ir kurie turi būti kur kas arčiau žmonių, skiepijimas vaistinėse. Žinoma, ir materialinių paskatų pateikimas“, – sakė šalies vadovas.


G. Nausėda, apibendrindamas SAM išsakytą kritiką, akcentavo, kad ministerijai ir toliau nededant pakankamai pastangų spartinti vakcinacijos tempus, apskritai reikės kelti klausimą dėl ministerijos reikalingumo.


„Jeigu mes ir toliau kapstysimės vėžlio žingsniais, be jokios abejonės, reikės kelti klausimą, o kam reikalinga tokia Sveikatos apsaugos ministerija, jeigu mes vis tiek niekaip nepriartėjame prie to 70 proc. tikslo“, – sakė jis.


A. Dulkys sureagavo į G. Nausėdos kritiką: prisiėmiau atsakomybę ateidamas į šias pareigas


Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sureagavo į prezidento Gitano Nausėdos jam išsakytą kritiką dėl per mažų vakcinacijos mastų Lietuvoje. Ministras tikina, kad sprendimų, kaip paspartinti vakcinaciją šalyje, ieškoma kiekvieną dieną, ir teigia, kad jį iš užimamų pareigų gali atleisti tik premjerė Ingrida Šimonytė.



„Kritiką girdėjau dar nepaskirtas į savo pareigas. O šiandieną galbūt su viskuo dar ir nesu susipažinęs, todėl labai atsiprašau, gal ne viską žinau“, – žurnalistams trečiadienį teigė A. Dulkys.


Prezidentas trečiadienį įvykusioje spaudos konferencijoje sukritikavo pernelyg lėtus vakcinavimo tempus šalyje. Jis akcentavo, kad jei situacija nesikeis, atsakomybę prisiimti reikės A. Dulkiui.


„Aš jau prisėmiau atsakomybę ateidamas į šias pareigas“, – į prezidento pareiškimą sureagavo A. Dulkys.


Vis dėlto sveikatos apsaugos ministras pabrėžė, kad sprendimą dėl jo likimo užimamose pareigose turėtų priimti premjerė I. Šimonytė.


„Premjerė mane pakvietė, premjerė mane ir iškvies“, – sakė jis.


A. Dulkys teigė, kad apie tai, kaip paspartinti vakcinaciją šalyje, diskutuojama kiekvieną dieną. Pasak jo, šiuo metu aktyviausia priemonė yra bandymas žmones pasiekti mobiliaisiais vakcinacijos centrais. Taip pat, anot ministro, šioje vakcinacijos stadijoje yra labai svarbus ir šeimos gydytojų vaidmuo.


„Šeimos gydytojų bendruomenė taip pat yra labai svarbus aspektas, nes jau dabar, kai pasiskiepijo visi tie žmonės, kurie tikrai norėjo ir galbūt jiems net patarimų kažkokių nereikėjo, šiuo metu esame etape, kada yra labai svarbu žmogui patarimas, paaiškinimas, pasikalbėjimas, ir šeimos gydytojų autoritetas šiame etape yra labai svarbus“, – akcentavo jis.


Skeptiškai vertina privalomą skiepijimą


G. Nausėda skeptiškai vertina galimybę privalomai skiepyti šalies gyventojus. Šalies vadovas atkreipia dėmesį, kad Lietuva dar neišnaudojo visų priemonių, galinčių žmones paskatinti savanoriškai vakcinuotis.

REKLAMA


„Aš niekada netikiu, kad problemą galima spręsti dekretais, gąsdinimais ir privalomumais. Aš visada tikiu motyvacijos nauda“, – metinėje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.


Prezidentas įsitikinęs, kad Lietuva dar neišnaudojo visų galimų motyvacinių priemonių, kurios žmones skatintų vakcinuotis.


„Mes toli gražu neišnaudojome visų motyvacinių mechanizmų, kurie paskatintų žmones skiepytis, o ne eiti iš karto prie stipresnės priemonės, kas yra privalomumas, kas yra, žinoma, priešiška reakcija į dažnai net ir nebūtinai iš tų žmonių, kurie a priori labai neigiamai nusiteikę. Bet net ir tiems, kurie yra abejojantys, tai gali padaryti labai blogą poveikį, nes jie galvoja: jeigu mane verčia, vadinasi, kažkas čia yra negerai“, – sakė G. Nausėda.


„Šiandieną turėtume nekalbėti ir neerzinti visuomenės apie tai, kad mes kažkur visus surikiuosime prie sienos ir suvakcinuosime“, – teigė prezidentas.


G. Nausėda: būčiau vetavęs tokį Partnerystės įstatymą, koks jis buvo pateiktas Seimui pavasarį


G. Nausėda teigia, kad jis būtų vetavęs lyčiai neutralios Partnerystės įstatymą, jeigu Seimui būtų pavykę priimti tokį projektą, koks jis buvo pateiktas pavasario sesijoje Laisvės frakcijos iniciatyva. Pasak šalies vadovo, tada teiktame projekte partnerystė esą buvo sutapatinta su santuoka.


„Aš būčiau jo nepasirašęs dėl to, kad jame buvo beveik suniveliuoti santuokos ir partnerystės apibrėžimai. Kitaip tariant, tas apibrėžimas, kuris buvo pateiktas ten, iš esmės yra beveik prilygstantis santuokai“,- metinėje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.


Seime gegužės pabaigoje jau po pateikimo buvo atmestas ir grąžintas tobulinti daugybę emocijų visuomenėje keliantis lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projektas. Iniciatyvą palaikė 63 parlamentarai, 58 balsavo prieš ir 7 susilaikė.

REKLAMA


Lyčiai neutralios Partnerystės projekto iniciatoriai tada teigė, kad Partnerystės įstatymas reglamentuos nesusituokusių, tačiau bendrai gyvenančių asmenų turtinius ir neturtinius santykius.


Juo būtų sprendžiamos praktinės kartu gyvenančių partnerių problemos: sukuriama galimybė pripažinti bendrą dalinę nuosavybę arba, esant poreikiui, nustatyti kitokį, abi puses tenkinantį, bendros nuosavybės turto teisinį režimą, leidžiama paveldėti be papildomų mokesčių, sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai.