Aukso vidurio paieška: taupyti ar išleisti?

Aukso vidurio paieška: taupyti ar išleisti?


Gyventojų vartojimo apimtys nuosekliai augo nuo šių metų pradžios, balandį jos pradėjo šuoliuoti, o vasarą ši suspausta spyruoklė turėtų atsitiesti visu smarkumu, nes santaupų prikaupta nemažai. Tačiau tikrai nemažai daliai gyventojų vis dar kyla klausimas – ar jau metas sau leisti daugiau. Juk pandemija į visus mūsų ankstesnius įpročius privertė pažvelgti su nauju atsargumo filtru, teigia Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.


Šių metų pavasarį „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad per metus taupančių gyventojų skaičius išaugo 60 procentų. Lietuvos banko duomenys rodo, kad gyventojų indėlių suma pasiekė apie 20 mlrd. eurų, ir tai yra daugiau nei prieš COVID-19 pandemiją. Būtent pandemija ir buvo pagrindinė taupymo priežastis, nes beveik neturėjome progų keliauti, lankytis restoranuose ir kavinėse, nevyko renginiai, neveikė pramogų vietos.

REKLAMA


Kitas svarbus veiksnys − gyventojų nuotaikos šiuo metu yra akivaizdžiai geros. Pavasarį Lietuvos gyventojų ir pramonės pasitikėjimo rodiklis kone pasiekė priešpandeminį lygį. Kas savaitę gerėjant epidemiologinei situacijai ir švelnėjant karantino suvaržymams, atrodo, kad žmonių, leidžiančių vakarus prie staliukų gatvėse, yra daugiau nei bet kada anksčiau. Be to, reikia turėti omenyje, kad užsienio turistų skaičius vis dar išlieka mažas.


Kaip taisyklė, vasaros atostogų metu gyventojų vartojimas visada išauga. Tačiau šiais metais „Swedbank“ apklausoje dalyvavę žmonės demonstravo dar didesnį optimizmą: dvigubai didesnį atostogų biudžetą nei anksčiau planuoja beveik 40 proc. gyventojų, o jį trigubinti žadėjo kone kas penktas gyventojas.


Vienu metu augantis ir atsidedamų pinigų kiekis, ir vartojimas yra įdomus fenomenas. Jis demonstruoja, kad žmonės tarsi pasidalino į dvi grupes – vieni ieško būdų, kaip išleisti turimas laisvas lėšas, kiti nori kuo daugiau jų sutaupyti. Ar galime tarp šių dviejų nuostatų rasti aukso viduriuką?

REKLAMA


Avis sveika ir vilkas sotus – ar įmanoma?


Finansinei gyventojų elgsenai įtakos turi nemažai kriterijų – gaunamos pajamos, išsilavinimas, gyvenimo būdas, asmeninės savybės ir patirtys. Pavyzdžiui, pastebima, kad tie gyventojai, kurie „savo kailiu“ patyrė vieną ar kitą krizę, yra labiau linkę taupyti, nei tokių iššūkių nepatyrusieji.


Kraštutinis elgesys dažniausiai turi daugiau minusų, nei privalumų. Šiuo metu šalies ekonomikai prognozuojamas pakilimas, bet jei gyventojai toliau veršis diržus ir smarkiai taupys, augimas bus lėtesnis. Tai lems lėčiau augančius atlyginimus, bendros ekonominės gerovės stagnavimą.


Kita vertus, jei gyventojai ims beatodairiškai leisti pinigus, gali įsisukti paklausos ir pasiūlos karuselė, kuri gali privesti prie ekonomikos perkaitimo. Be to, nereikėtų pamiršti ir besaikio vartojimo pasekmių mus supančiai aplinkai ir gamtai.


Visgi yra keletas dalykų, kurie padėtų surasti taupymo ir išlaidavimo balansą. Jis primena visiems gerai žinomą saugumo taisyklę – pirma deguonies kaukę dedu sau, o tada rūpinuosi aplinkiniais žmonėmis.


Pirmasis ir pagrindinis taupymo tikslas turėtų būti susikurti finansinį rezervą. Tai – mažiausiai trijų mėnesio atlyginimų sumą siekiančios santaupos, kurios užtikrintų jūsų finansinį saugumą, atsitikus nenumatytiems dalykams.



Įvairūs skaičiavimai ir apklausos rodo, kad gyventojų dalis, kurie kaupia būtiną finansinį rezervą, Lietuvoje daugėja, ir tai labai džiugina. Tačiau čia svarbu nepamiršti, kad finansinis rezervas toks turi ir būti – tai yra neliečiama pinigų suma, kurios nereikėtų išleisti vartojimui per išpardavimus ar atostogas.


Nemažai gyventojų tiki, kad kuo daugiau pinigų jie atsidės ir sutaupys, tuo jie taps turtingesni. Visgi toks pasyvus taupymas pinigų neaugina ir taip laikomus pinigus tiesiog „valgys“ infliacija. Turtingesniais galime tapti tik tada, kai laisvas lėšas investuojame. Šiuo metu finansų institucijos siūlo įvairių patogių būdų ir įrankių, kuriais galima išbandyti investavimą ir nuo itin mažų sumų. Dėl to, jei jau turite lėšų nenumatytiems atvejams, galite išbandyti ir investavimo sferą.


Leisdami pinigus irgi turime pasirinkimą


Jei esate sukaupę finansiniam rezervui, taip pat atsidedate dalį lėšų investavimui, kaupiate pensijai ir vaikų ateičiai, prieš išleisdami turimus laisvus pinigus atminkite, kad pinigai yra savotiškas balsavimo biuletenis. Pinigais parodome, ką norime paremti, kieno prekes ir paslaugas įsigyti.


Tad turėdami pasirinkimą, visų pirma balsuokime už tuos, kurie yra šalia – vietos ūkininkus, gamintojus, pardavėjus ar įvairių paslaugų tiekėjus. Taip labai padėsime mūsų šalies verslo sektoriams, kuriems prireiks laiko atsigauti ir kurie negalėjo pasigirti didelėmis apyvartomis pandemijos metu.


Rinkdamiesi netaupymo atostogas šią vasarą ir aktyviai balsuodami pinigais, kartu neišleiskite atostogauti ir finansinės drausmės. Tegu ji toliau dirba. Tai padės išvengti finansinių pagirių – to jausmo, kai po gero atostogų „vakarėlio“ vėl keliems mėnesiams tenka susispausti, o gal net ir skolintis.


Pinigai yra įrankis, kuris gali padėti jaustis gerai ne tik per tas pora atostogų savaičių, bet ir kiekvieną dieną. Ir dėl atostogauti neišleistos finansinės drausmės jūsų piniginė ar sąskaita tik padėkos.