Prezidentūra: pensinio amžiaus didinimas iki 72 metų yra ne šio dešimtmečio klausimas

Prezidentūra: pensinio amžiaus didinimas iki 72 metų yra ne šio dešimtmečio klausimas


Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta mano, kad Europos Komisijos rekomendacija iki 2040 m. Lietuvai pasiekti 72 metų darbingo amžiaus trukmę, yra ne šio dešimtmečio klausimas. Pasak prezidento patarėjo, Lietuvoje dar nėra pasiekta 65 metų pensinio amžiaus riba, todėl galvoti apie tolesnį darbingo amžiaus ilginimą šiuo metu būtų per anksti.


„Šis klausimas yra net ne šios dienos, bet net ne šio dešimtmečio klausimas, nes šiuo metu įstatymuose numatyta, kad pensinis amžius ilginamas po keletą mėnesių ir 65 metus pasieks tik 2026 metais“, – LRT radijui kalbėjo Prezidentūros ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas.


S. Krėpštos nuomone, vietoje kalbėjimo apie darbingo amžiaus trukmės ilginimą šiuo metu Lietuvoje reikėtų orientuotis į sveikos gyvensenos ir vidutinio amžiaus rodiklio gerinimą, o COVID–19 pandemija, prezidento patarėjo nuomone, kelia papildomų iššūkių šio tikslo įgyvendinimui.


„Dabar dėmesį reikėtų sutelkti į tai, kaip galėtume padidinti vidutinę gyvenimo trukmę, sveiko gyvenimo trukmę, nes vėlgi pagal šiuos rodiklius išsiskiriame blogąja prasme Lietuvoje, lyginant su kitomis ES valstybėmis. Na ir ta COVID krizė tikrai situacijos nepakeis į gerąją pusę, galbūt sukels papildomų rizikų. Būtent tai turėtų būti prioritetas: kalbėti apie sveiko gyvenimo trukmės ilginimą“, – teigė S. Krėpšta.

REKLAMA


Lietuvoje šiuo metu senatvės pensijos amžiaus riba moterims yra 63 m. 4 mėn. , o vyrams 64 m. 2 mėn. Numatoma, kad 2027 metais tiek vyrai, tiek moterys, senatvės pensijos amžių pasieks sulaukę 65 metų.


Pagrindinis tikslas, jei būtų apsispręsta siūlyti didinti NPD, – dirbančiųjų skurdo suvaldymas


Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad pagrindinis tikslas, kurio būtų siekiama, jei šalies vadovas Gitanas Nausėda apsispręstų teikti siūlymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimo, yra dirbančiųjų skurdo suvaldymas.


„Pagrindinis tikslas, kurio siektume, jeigu apsispręstume teikti tokį pasiūlymą, kuris mažintų mokestinę naštą mažiausiai uždirbantiems asmenims, yra dirbančiųjų skurdo suvaldymas. Tas tikslas labai svarbus, prezidento nuomone, ir daugiau negu akivaizdus, nes įvairios tiek Lietuvos ekspertinės institucijos, kaip Lietuvos bankas, tiek užsienio ekspertinės institucijos konstatuoja, kad net prieš COVID–19 krizę 8 proc. Lietuvos dirbančiųjų buvo skurde“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.

REKLAMA


Jis nurodė, kad šiuo atveju kalbama apie minimalią mėnesio algą (MMA) ar netoli MMA uždirbančius asmenis.


„2008 metų krizės patirtis rodo, kad toks dirbančiųjų skurdas išaugo netgi trečdaliu, tai galime susidurti su situacija šiais metais, kad kas dešimtas ar net daugiau nei kas dešimtas dirbantis asmuo susidurs su skurdo rizika. Prezidento nuomone, tai akivaizdi ir svari priežastis imtis papildomų reguliacinių priemonių iš valstybės pusės ir galvoti, kaip galima palengvinti mažai uždirbančių asmenų naštą“, – sakė prezidento patarėjas.


Komentuodamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko kritiką, kad siūlymas neaptartas nei su Seimu, nei su Vyriausybe, S. Krėpšta sakė, kad G. Nausėda šią idėją išsakė praeitą rudenį, prieš patvirtinant biudžetą, taip pat susitikimuose su ministre pirmininke.


„Prezidentas šią idėją kėlė jau ir praėjusį rudenį prieš patvirtinant biudžetą, jis buvo išsakęs šią idėją ir prieš keletą savaičių, jis kalba su ministre pirmininke nuolatos ir šis klausimas susitikimuose buvo paliestas“, – tikino S. Krėpšta.


Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį komentuodama šį siūlymą sakė, kad nėra aišku, kokią problemą bandoma spręsti.


Vyriausybės COVID-19 valdymo strategija neįprasta, reikia būti apdairiems


Prezidentūra sako, kad Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų Kabinetas pasirinko neįprastą COVID-19 valdymo strategiją, todėl šiuo metu visiems reikia būti ne tik labai apdairiems, bet ir turėti atsarginį planą, jei situacija kartais taptų kritine.



Prezidento vyriausiojo patarėjo Simono Krėpštos teigimu, neįprastu galima laikyti Ministrų Kabineto pasirinktą laiką švelninti karantino suvaržymus.


„Lietuva taiko neįprastą COVID-19 valdymo strategiją, kuomet augant užsikrėtimams ir dar nepasiekus trečiosios bangos piko, yra atlaisvinami įvairūs ribojimai ir pakankamai įvairiose srityse. Be abejo, situacija yra tokia, kokia yra. Prie to, ko gero, privedė labai ilgas karantinas, taikytas žiemą, ir visuomenės nuovargis“, – LRT radijui sakė S. Krėpšta, akcentuodamas, kad artimiausios savaitės, jo požiūriu, Lietuvai bus kritinės.


Patarėjo teigimu, Vyriausybės pasirinkta COVID-19 valdymo strategija kelia tam tikras rizikas, o įvertinus tai, kad užsikrėtimų mastai šalies miestuose labai skiriasi, – būtina taikyti skirtingas kovos su pandemija priemones.


„Tokia Vyriausybės strategija turi savų rizikų ir tas likusias savaites reikia elgtis labai apdairiai: vertinti susirgimus, vertinti, kaip jie skiriasi regioniniu atžvilgiu. Situacija Lietuvoje labai skirtinga. Pavyzdžiui, Vilniuje naujų užsikrėtimų yra net 5 kartus daugiau nei Klaipėdoje ir 3 kartus daugiau nei Šiauliuose. Tad tokios situacijos gruodžio-sausio bangos metu nebuvo, buvo žymiai tolygesnis pasiskirstymas ir skirtingose situacijose reikia taikyti skirtingas priemones“, – sakė S. Krėpšta.


„Reikia elgtis apdairiai ir turėti planą B, kurį būtų galima pritaikyti, jei situacija taptų kritinė“, – pažymėjo šalies vadovo patarėjas.


Užsikrėtimų mastams nemažėjant, prieš kelias savaites Vyriausybė, pratęsusi karantiną iki gegužės pabaigos, nusprendė palaipsniui švelninti taikomus karantino apribojimus.