Politologų nestebina sprendimas įtraukti Lietuvą į „nedraugiškų valstybių“ sąrašą: Rusija seniai vaizduoja mus kaip grėsmę

Politologų nestebina sprendimas įtraukti Lietuvą į „nedraugiškų valstybių“ sąrašą: Rusija seniai vaizduoja mus kaip grėsmę


Tarptautinės politikos ekspertų nenustebino antradienį vakare paskelbtas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas įtraukti Baltijos valstybes į „nedraugiškų valstybių“ sąrašą. Lietuvos karo akademijos politologas dr. Giedrius Česnakas mano, kad tokio Kremliaus žingsnio buvo galima laukti jau seniai, tačiau tokie veiksmai pirmiausiai yra nukreipti į pačių rusų baimės auginimą ir Lietuvos, kaip priešiškos valstybės, naratyvo stiprinimą. Jam pritaria ir Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala, manantis, kad toks Maskvos veiksmas yra dar viena seniai žinomo požiūrio išraiška.


„Visi suprantame, kad Rusija traktuoja Baltijos valstybes kaip nedraugiškas, ir apskritai visą NATO aljansą, kaip priešišką Kremliaus interesams. Manau, kad tai yra tam tikra išraiškos forma to, ką matome daugybėje kitų atvejų“, – Eltai sakė L. Kojala.


Tuo metu G. Česnakas mano, kad Kremlius jau seniai siekia skleisti žinią apie Lietuvą, kaip neva priešišką Rusijai valstybę.


„Toks Rusijos veiksmas nenustebino, nes jos pareigūnai, Užsienio reikalų ministerija jau gana ilgą laiką, seniau nei nuo 2014 metų, kūrė Rusijos gyventojams mitą, kad Lietuva jai yra labai priešiška, antirusiška, ir bandė švelniosios galios, informacinėmis priemonėmis įtikinti rusus“, – teigė G. Česnakas, akcentuodamas, kad Kremlius jau seniai reiškia nepasitenkinimą dėl griežtos Lietuvos pozicijos šios valstybės atžvilgiu.

REKLAMA


„Rusija visada reikšdavo nepasitenkinimą dėl Lietuvos griežtos pozicijos Kremliaus atžvilgiu, kai Rusija būdavo susiejama su kažkokiais nuodijimais, konfliktais, įsiveržimais į kaimynų teritorijas“, – tvirtino politologas.


Pasitelkiant „nedraugiškų valstybių“ sąrašą, siekiama pavaizduoti Rusiją, kaip „apsiaustą tvirtovę“


Karo akademijos politologo nuomone, šis Maskvos veiksmas yra orientuotas į jos vidaus politiką, siekiant pavaizduoti Baltijos šalis, kaip tam tikrą grėsmę Rusijai. G. Česnakas primena, kad sociologinės apklausos rodo, jog rusai Lietuvą laiko itin priešiška valstybe. 


„Tai pirmiausiai yra skirta vidaus politikos auditorijai, nes tiek Rusijos URM, tiek V. Putinas, kalbėdamas apie Baltijos šalis, dažnai pabrėžia, kad jos tampa tiesiog kažkokia teritorija, kur JAV gali pirmiausiai dislokuoti karines pajėgas, taip priartėti prie Rusijos“, – sakė G. Česnakas.

REKLAMA


Jam pritaria ir L. Kojala, pažymintis, kad „nedraugiškų valstybių“ sąrašas turi ir tarptautinės politikos funkciją, – siekiant skleisti žinią apie Rusiją, kaip priešiškų valstybių apsuptą valstybę, bandoma įtikinti, kad Kremliaus agresija ir kariniai veiksmai yra tam tikras bandymas apsiginti nuo priešų.


„Manau, kad tai yra tolesnis „apsiaustos tvirtovės“ įvaizdžio stiprinimas, sakant, kad Rusija yra apsiausta nedraugiškų valstybių, kurios imasi priešiškų veiksmų, ir kad vienintelis būdas juos atliepti yra naudoti primityvią karinę jėgą. Ir tą Rusija nuosekliai daro įvairių kaimyninių šalių atžvilgiu“, – tvirtino L. Kojala.


Rusijos sprendimas Lietuvos politikos Kremliaus atžvilgiu drastiškai nepakeis


G. Česnako nuomone, Lietuva, reaguodama į šį Maskvos sprendimą, ko gero, primins apie paties Kremliaus įvykdytus tarptautinės teisės pažeidimus bei karinę agresiją kaimyninių valstybių atžvilgiu.


„Lietuvos reakcija veikiausiai bus apgailestavimas, kad Rusija taip mąsto apie savo kaimynus. Aišku, bus siūlymas, man atrodo, Rusijai pačiai pažvelgti į savo veiksmus, kuriuos ji atlieka tiek su Čekija, tiek su Ukraina ir kitomis valstybėmis užsienio politikoje. Apie jos tarptautinės tesės pažeidimus veikiausiai gali būti priminta, tai aš manau, kad tokie galimi Lietuvos atsakymai“, – teigė G. Česnakas.



Tuo metu L. Kojala mano, kad Lietuva ir toliau turėtų tiesiog išlaikyti jau užsiimtą poziciją, bei didelių diplomatinių pokyčių jis nesitiki.


„Aš nemanau, kad dabartinis sprendimas kažką esmingai keičia dvišalių ar daugiašalių santykių trajektorijoje. Jau matėme ne vieną atvejį, kai buvo išsiųsti Rusijos diplomatai iš Lietuvos, kai Lietuva palaiko sankcijas Rusijai dėl agresijos Ukrainoje ir kitų atvejų. Manau, kad tai tęsis, ir savaime šis sprendimas tos dinamikos nepakeitė“, – mano RESC vadovas.


Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienio rytą teigė, jog Lietuva dar nėra gavusi jokio oficialaus patvirtinimo apie trečiadienį Maskvos paskelbtą informaciją dėl Baltijos šalių įtraukimo į Rusijai nedraugiškų valstybių sąrašą.


Rusijos prezidento V. Putino įsaku „nedraugiškų“ valstybių atstovybėms bus draudžiama samdyti „fizinius asmenis Rusijos Federacijos teritorijoje“.


Nedraugiškų Rusijai valstybių sąraše yra Lietuva, Latvija, Estija, Sakartvelas, JAV, Ukraina, Lenkija, Čekija ir Jungtinė Karalystė.