Niekas dabar tiksliai nepasakytų, ko dar galima laukti iš COVID-19. Ypač stebint pastarosiomis savaitėmis didėjančius sergamumo rodiklius.

„Naujų atvejų prognozės Lietuvoje rodo, kad didinant vakcinavimo tempus, atokvėpio nuo didelio naujų atvejų skaičiaus galime tikėtis birželio mėnesį. Tačiau visiškai atpalaiduoti daugumą ribojimų bus galima tik paskiepijus daugiau nei 70 proc. visos šalies gyventojų. Optimistiniu scenarijumi, tai būtų galima pasiekti dar liepos mėnesį.

Labai norėtųsi, kad jau ši vasara, bent antroji jos pusė, būtų laisva. Tam reikia dviejų dalykų, kuriuos tikrai galime padaryti. Pirma, laikykimės galiojančių saugos nuo COVID-19 reikalavimų, padėkime jų laikytis kitiems. Nelaužykime nustatytų taisyklių, net jei galime jų nepaisyti nepastebėti. Nereikalaukime Vyriausybės per greitai atlaisvinti ribojimų, net jei galime to pasiekti protestais ar spaudimu. Antra, priimkime sprendimą skiepytis, kai tik atsiras galimybė, padėkime pasiskiepyti vyresniems savo giminaičiams, kaimynams ar pažįstamiems. Įtikinkime skiepytis tuos, kurie abejoja. Padarykime tai, nes tai – raktas į mūsų laisvę“, sako prof. Juozas Augutis, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius.

Jis primena, kad dar visai neseniai, didėjant verslo ir pavargusių nuo karantino suvaržymų piliečių spaudimui, Vyriausybė pradėjo mažinti apribojimus, – atsidarė dalis prekybos centrų, į mokyklas ėmė grįžti pradinukai, padaugėjo kelionių į užsienį. Tikėta, kad viskas eina į pabaigą, nors nerimo ženklai buvo matomi aplinkinėse šalyse, kur naujų atvejų ir mirčių nuo viruso skaičius pradėjo smarkiai kilti. Ypatingą rūpestį kėlė naujos COVID-19 atmainos, kurių pavienius atvejus Lietuvos mokslininkai pradėjo fiksuoti ir mūsų šalyje. Ir jau kovo pradžioje, padėtis vėl pradėjo blogėti,– naujų užsikrėtimų kreivė vėl pradėjo kopti į viršų.

„Šiandien jau esame vadinamojoje juodojoje zonoje ir turime blogėjančią tendenciją. Tikėtis, kad būtų įvesti nauji ar dar griežtinami galiojantys apribojimai, matyt, neverta: greičiau – atvirkščiai. Nuo šio pirmadienio ribojimai dar labiau atlaisvinti, taigi pagalbos, kovojant prieš viruso plitimą, lieka laukti tik iš vakcinavimo. Savaime aišku, kad kiekvienas pasiskiepijęs, kad ir pirmąja vakcina, su didele tikimybe „iškrinta“ iš potencialių viruso aukų ir jo platintojų tarpo. Po vakcinacijos tiesiogiai mažėja galinčiųjų užsikrėsti skaičius. Jeigu prie jų dar pridėsime asmenis, kurie jau persirgo COVID-19 ir, labai tikėtina, kad įgijo imunitetą, tai Lietuvoje šiandien iš viso turėsime per 700 000 „saugių“ gyventojų, kitaip sakant, – ketvirtadalį visos populiacijos. Tokiu būdu virusui „veikti“ lieka tik kiek daugiau nei du milijonai gyventojų, ir šis skaičius mažėja įsibėgėjant vakcinacijai“, – pažymi profesorius.

Jis pabrėžia, kad būtų galima beveik visiškai sustabdyti viruso plėtrą, saugių gyventojų dalis turėtų pasiekti bent jau 70 proc. Tuomet likę nepaskiepyti gyventojai maždaug tolygiai pasiskirsto tarp vakcinuotų piliečių, kurie tartum barjeras atskiria juos vienas nuo kito. Tad tikimybė užsikrėsti dar neturintiems imuniteto sumažėja dešimtis kartų, ir pandemija ima gesti.

VDU rektorius prof. J. Augutis atkreipia dėmesį į britų mokslininko Sam Moore kartu su kolegomis neseniai prestižiniame žurnale „The Lancet“ paskelbtą straipsnį, kuriame autoriai, naudodami matematinius modelius ir Jungtinės Karalystės (JK) epidemiologinius duomenis, parodė, kad paskiepijus net 80 proc. gyventojų, be papildomų priemonių visai apsaugoti visuomenės nuo užsikrėtimų ir mirčių, susijusių su virusu, nepavyktų.

„Darydami prielaidą, kad JK pavyks paskiepyti 95 proc. vyresnių nei 80 metų gyventojų, 85 proc. gyventojų, kurių amžius nuo 50 iki 79 m. ir 75 proc. gyventojų 18–49 m. amžiaus grupėje bei laikant, kad vakcinos apsaugos tikimybė yra 85 proc., po visų apribojimų atšaukimo COVID-19 šalyje pasiglemžtų apie 100 000 gyvybių. Net ir turint 95 proc. vakcinos apsaugą be papildomų priemonių, JK ateityje prarastų iki 20 000 gyventojų. Taigi reikėtų ruoštis, kad kuriam laikui teks prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų, laikytis kai kurių ribojimų ir papildomų taisyklių.

Ir vis dėlto vakcinacija yra galingiausias ginklas prieš COVID-19. Bet ir sprendžiant iš pranešimų apie Izraelio vakcinavimo kompaniją, kuri laikoma sėkmingiausia pasaulyje, aiškėja, kad pasiekti 70 proc. vakcinavimo ribą darosi sunku, net ir nejaučiant vakcinų trūkumo. Labai tikėtina, kad Lietuvoje taip pat susidursime su panašia problema“, – perspėja profesorius.

Jo nuomone, pirmiausia todėl, kad kol kas mūsų šalyje neskiepijami vaikai ir jaunimas iki 18 metų. Lietuvoje jie sudaro maždaug 19 proc. Taigi skiepijimui lieka 81 proc. populiacijos (apie 2 264 000 gyventojų).

„Kad pasiektume taip laukiamus 70 proc. nuo visų gyventojų, vakcinuojamų žmonių grupėje turime paskiepyti jų ne mažiau kaip 85 proc. Atsisakyti skiepų turėtų ne daugiau kaip 15 proc. skiepijamų gyventojų, o tai nėra labai lengvai pasiekiama. Jau anksčiau atliktos apklausos rodė, kad tik geri du trečdaliai Lietuvos gyventojų tikrai apsisprendę vakcinuotis. Bet to gerokai per maža.

Manau, jau birželio mėnesį galime pradėti pastebėti vakcinavimo tempų sulėtėjimą ne dėl vakcinų trūkumo, o dėl nepakankamo noro vakcinuotis. Kaip rodo Izraelio, taip pat ir JK pavyzdžiai, vakcinavimo tempo sulėtėjimas prasideda pasiekus maždaug 50 proc. vakcinavimo lygį. Šiuo metu įvairios Lietuvos įmonės ir organizacijos pradėjo rinkti savo darbuotojų pageidavimus vakcinuotis. Pirmieji duomenys patvirtina, kad ketvirtadalis ar dar daugiau darbuotojų nėra nusiteikę skiepytis. Galbūt įvestas skiepų pasas ir leidimas turintiems imunitetą laisvai keliauti, dalyvauti renginiuose ar susitikimuose ištirpdys šiuos nepasitikėjimo ledus“, – viliasi VDU rektorius prof. J. Augutis.