R. Karbauskis: pati Stambulo konvencija nekelia jokios grėsmės valstybei

R. Karbauskis: pati Stambulo konvencija nekelia jokios grėsmės valstybei


Šešėlinio „valstiečių“ Ministrų Kabineto lyderis Ramūnas Karbauskis pripažįsta, kad pastaruoju metu dideles aistras Lietuvoje sukėlusi Stambulo konvencija nekelia jokios grėsmės Lietuvai. Pasak politiko, šiam dokumentui jis nepritaria tik dėl to, kad konvencijos ratifikavimas galėtų paskatinti šalyje kelti kitus klausimus, su kuriais jis iš principo nesutinka kaip tradicinės šeimos šalininkas.


„Pati Stambulo konvencija tikrai nepakenktų. Tik tie, kurie labai nori jos ratifikavimo, jie labai nori įrašo, kad atsirastų socialinė lytis ir iš to kiltų rimtos diskusijos ir gal bandymai įteisinti vienos lyties šeimas ir visa kita“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė R. Karbauskis.


Anot „valstiečio“, Lietuvoje įstatymai jau dabar draudžia smurtą prieš moteris, tad, akcentuoja R. Karbauskis, konvencija, kurios pagrindinis tikslas imtis sisteminių priemonių bei efektyviai kovoti su smurtu lyties pagrindu, iš esmės nieko nebepakeistų.

REKLAMA


„Smurtas prieš moteris mūsų teisės sistemoje jau yra draudžiamas ir Stambulo konvencija mūsų įstatymų leidybos praktiškai nepakeistų“, – sakė R. Karbauskis ir džiaugėsi, kad Seimo pirmininkė šią savaitė pranešė, jog šio dokumento svarstymas Seime, ko gero, bus nukeltas į rudens sesiją.  


„Manau, kad tai, jog atidėjo Stambulo konvencijos svarstymą į rudenį, rodo, kad valdžia supranta, jog kai kurių dalykų nepavyks prastumti paprastu spaudimu, o reikės išaiškinti visuomenei“, – apibendrino R. Karbauskis.


Pastaruoju metu Stambulo konvencijos klausimas visuomenėje sukėlė aštrias diskusijas. Stambulo konvencija ragina valstybių, kurios ją ratifikavo, vyriausybes imtis kovos su visomis smurto prieš moteris formomis ir smurtu artimoje aplinkoje priemonių. Tačiau daugiausiai diskusijų kelia konvencijos dokumente naudojama „socialinės lyties“ sąvoka (angl. gender). Konvencijos priešininkai nepagrįstai teigia, kad dėl to gali būti valstybėje įteisinta trečia ar dar daugiau lyčių bei kad tai pakenkti šeimos sampratai.

REKLAMA


R. Karbauskis abejoja, kad pavyks sutarti dėl švietimo


Ramūnas Karbauskis skeptiškai vertina galimybę, kad partijų susitarimo dėl švietimo projektas bus pasirašytas. „Valstiečių“ lyderis teigia, kad diskusijose dėl susitarimo projekto LVŽS atstovai dalyvaus, tačiau jis atkreipia dėmesį, kad valdančiosios koalicijos ir jo vadovaujamos partijos pozicijos kai kuriais švietimo klausimais yra pernelyg skirtingos.


„Mums nėra principo reikalas sudaužyti kažkokią idėją arba atmesti siūlymus, mes tikrai dalyvausime, tikrai šnekėsimės. Bet ar yra įmanoma susitarti – abejoju“, – „Žinių radijui“ teigė R. Karbauskis.


„Valstiečių“ lyderis atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės darbų programoje švietimo sritis jau yra labai detaliai išdėstyta. Pasak jo, būtent tai kelia klausimą, dėl kokių klausimų valdančioji koalicija su partijų atstovais nori tartis.


„Kiek supratau, kaip tik yra pateikta Vyriausybės darbų programa. Ir ten švietimo dalis pakankamai plačiai ir pakankamai smulkiai išdėstyta. Ir kyla klausimas: dėl ko tarsimės, jeigu jie jau labai aiškiai tą dalį išdėstė“, – atkreipė dėmesį R. Karbauskis.


Jo teigimu, „valstiečių“ ir valdančiosios koalicijos požiūris kai kuriais švietimo klausimais kardinaliai skiriasi.


„Mes sakysime – aukštasis mokslas nemokamas, jie sakys atvirkščiai. Mes sakysime, kad reikia išsaugoti mokyklų tinklą, kad žmonės regionuose, miesteliuose, kaimuose turėtų mokyklas, jie sakys atvirkščiai. Mes tai žinome, suprantame, kad liberalų požiūris ir mūsų požiūris skiriasi iš esmės. Ar yra kažkas, dėl ko galime sutarti, aš nežinau“, – atkreipė dėmesį R. Karbauskis.



Buvęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis praėjusių metų pradžioje išsiuntė kvietimą Seime atstovaujamų partijų lyderiams visiems kartu aptarti politinių partijų susitarimo dėl Lietuvos švietimo turinį. Visgi opozicija turėjo nemažai kritikos Vyriausybėje rengtam dokumentui, todėl nusprendė Seime inicijuoti atskirą partijų susitarimo dėl švietimo projekto rengimą.


Galiausiai švietimo susitarimo projektas iš politinės darbotvarkės dingo, o tuometinis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažino negalįs pasakyti, kiek ši iniciatyva buvo sėkminga ir ar padėjo partijoms susitarti strateginiais švietimo klausimais. A. Monkevičiaus nuomone, ieškant konsensuso pritrūko pačių partijų politinių lyderių didesnės iniciatyvos.