Laisvės partijos pirmininkė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pripažįsta pastaruoju metu kilusias diskusijas dėl Stambulo konvencijos vertinanti kaip didelį visuomenės susipriešinimą. Laisvės partijos pirmininkė akcentuoja, kad visuomenės susipriešinimas kyla dėl to, jog naudomiesi šia tema ir kurstydami visuomenės pyktį, kai kurie politikai renkasi politinius dividendus.

„Vertinu kaip didelį susipriešinimą ir norisi taikesnės ir ramesnės atmosferos. Aš manau, kad visi, kuriems kyla abejonių dėl Stambulo konvencijos, arba daugelis žmonių, kurie nežino, kas tai yra ir mano, kad galbūt tai nėra teisingas dokumentas, manau, kad jie visi palaiko, kad smurtas yra blogai ir smurtas artimoje aplinkoje yra nedovanotinas dalykas“, – LRT radijui teigė A. Armonaitė.

Laisvės partijos pirmininkė akcentuoja, kad Stambulo konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje yra tarptautinis susitarimas, ratifikuotas ir Lietuvos artimiausių kaimynių, kurio nereikėtų mitologizuoti.

A . Armonaitė atkreipia dėmesį, kad Lietuvai vis dar kovojant su koronaviruso pandemija, reikia susitelkimo. Politikė pripažįsta, kad šiuo klausimu politikams „yra patogu rinktis politinius dividendus ir traukti politinį dėmesį“.

„Iš tikrųjų net nelabai suprantu, kodėl kilo ta diskusija taip staiga būtent dabar dėl Stambulo konvencijos, nes nei ji yra pateikta Seimo plenarinių posėdžių salėje, Seimas apskritai neposėdžiauja, dar pavasario darbų programa taip pat nebuvo pateikta. Tai tiesiog, matyt, kolegos, galbūt Ramūnas Karbauskis, turi daugiau laisvo laiko, kai išėjo iš Seimo ir gali užsiimti ir tokiu tam tikra prasme ir pykčio bei neapykantos telkimu“, – svarstė politikė.

Tuo tarpu reaguodama į prezidento Gitano Nausėdos teiginius, kad už Stambulo konvenciją pasisakiusiam kunigui Algirdui Toliatui yra vykdoma viešoji inkvizicija, A. Armonaitė atkreipia dėmesį, kad šie šalies vadovo išsakyti žodžiai labai tiktų ir Seimo nariui Tomui Vytautui Raskevičiui.

„Klausau šių žodžių ir matau tas žinutes, kurias gauna mano kolega Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, atviro smurto ir grasinimų žinutes. Dalimi jų jis pasidalina socialiniuose tinkluose, kai kuriomis žinutėmis jis nepasidalina. Tai jeigu kalbėumei apie Tomo situaciją šiandien, pritariu, kad šiuos žodžius būtų galima pritaikyti, nors šie žodžiai buvo skirti, ko gero, kitai situacijai“, – sakė ji.

Nors Laisvės partijos pirmininkė informavo, kad nors Stambulo konvenciją planuojama svarstyti, tačiau ji pripažino kol kas negalinti pasakyti, ar tai bus daroma pavasario sesijoje.

A. Armonaitė: tikiuosi, kad kompensavimo priemonė verslui dėl darbuotojų testavimo pasiteisins

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad tikisi, jog kompensavimo priemonė verslui dėl darbuotojų testavimo pasiteisins, ir akcentuoja, jog testavimo apimčių didinimas leis greičiau išeiti iš griežto karantino režimo.

„Šiuo atveju verslas gali sudaryti sutartį su gydymo įstaiga, kuri turi teisę vykdyti greituosius testus ir vėliau gauti kompensaciją. Suprantu, kad paprasčiausia būtų, jog kažkas ateitų į įmonę ir visus pratestuotų, ir mes tai pamirštume, tačiau tai yra valstybės pinigai – 30 mln. eurų, nemaži valstybės biudžetui, kuriuos mokesčių mokėtojai sunešė, tai dėl to jie taip administruojami. Tai yra visiškai nauja priemonė, Lietuva to anksčiau nėra dariusi, ir aš tikiuosi, kad ji pasiteisins, yra kas jau naudojasi“, – LRT radijui antradienį sakė A. Armonaitė.

Ministrė akcentavo, kad testavimo apimčių didinimas leis greičiau išeiti iš griežto karantino.

„Mes neturime kitos išeities. Mes arba testuojamės ir kontroliuojame virusą, ir laisviname karantiną, arba tiesiog piktinamės. Tai aš kviečiu ir žinau, kad yra daugybė, ko gero, dauguma verslų, kurie nori grįžti į veiklą, jie testuojasi, testuosis, ir jie testavosi. Žinoma, galbūt yra informacijos trūkumas, kodėl tai yra svarbu, bet tam mes ir kalbame, kad testavimas ir testavimo apimčių didinimas leistų mums greičiau išeiti iš šito griežto karantino režimo, nuo kurio, manau, visi pavargome“, – sakė A. Armonaitė.

Kompensacijas už darbuotojų testavimą galės gauti smulkusis ir vidutinis verslas, įskaitant dirbančiuosius savarankiškai, jei jų veikla buvo apribota antrojo karantino metu. Įmonės per pastaruosius dvejus metus turi būti nepasiekusios 200 tūkst. eurų valstybės pagalbos kartelės.

Tam, kad galėtų pretenduoti į kompensaciją, smulkusis ir vidutinis verslas turi sudaryti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, turinčia teisę atlikti tokius testus.

Kompensacijos bus skiriamos už nuo 2021 metų vasario 23 dienos iki 2021 metų gegužės 31 dienos patirtas tyrimų išlaidas. Dėl kompensacijų verslas kovo mėnesio pabaigoje, kai bus baigta programuoti reikiama informacinė sistema, turės kreiptis į „Invegą”: užpildyti paraišką ir pateikti reikiamus dokumentus. Taip pat reikės pateikti tyrimų išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kuriuose būtų nurodytas atliktų tyrimų skaičius ir kaina.

Darbuotojų testavimo kompensacijoms skiriama 30 mln. eurų. Pasak ministerijos, už šias lėšas bus galima testuoti apie 100 tūkst. darbuotojų, o vienas žmogus per tris mėnesius galėtų būti patikrintas iki 12 kartų.

Bus kompensuojama po 12 eurų už vieną greitąjį serologinį antikūnų tyrimą ir už greitąjį antigeno testą.