Ž. Mauricas: dėl karantino auga „šešėlio“, emigracijos, biudžeto deficito rizikos

Ž. Mauricas: dėl karantino auga „šešėlio“, emigracijos, biudžeto deficito rizikos


Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad karantino ribojimai didina „šešėlio“, emigracijos ir biudžeto deficito rizikas.


Kaip pirmadienį „Žinių radijui“ sakė Ž. Mauricas, didžioji dalis žmonių pajus minimalų karantino poveikį arba jo nepajus visai, bet dalis jį pajus pakankamai ženklų.


„Didžioji dalis nepajus poveikio arba pajus labai minimalų, bet dalis pajus pakankamai ženklų ir jie gali pasitraukti į „šešėlį.“ Ir dabar turbūt dalis pasitraukė. Didžiausia rizika, kad jie nebegrįš iš „šešėlio“, pasibaigus pandemijai“, – „Žinių radijui“ sakė Ž. Mauricas.


„Kita grėsmė, kuri gali būti, jei mes per ilgai tęsime vienus ar kitus ribojimus, yra jaunimo emigracija į tas šalis, kurios bus laisvesnės“, – pridūrė ekonomistas.


Jis taip pat išskyrė biudžeto deficito riziką.


„Trečia grėsmė yra biudžeto deficitas, nes mes turėjome didžiausią biudžeto deficitą regione praėjusių metų trečią ketvirtį dėl priešrinkiminio išlaidavimo. (...) Turbūt bus deficitas didžiausias ir pirmą šių metų ketvirtį, nes Lietuva taiko vieną griežčiausių karantinų, tikėtina, kad ir vieną ilgiausių – mūsų fiskalinė situacija bus šiek tiek santykinai prastesnė nei kitų šalių. Dalis šalių kalba apie diržų veržimąsi, mes dar ne, bet niekas negali garantuoti, kad to nebus“, – teigė Ž. Mauricas.

REKLAMA


Ž. Mauricas: karantino naudingumas kiekvieną savaitę mažėja


„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pažymi, kad pernelyg užsitęsusio karantino efektyvumas kiekvieną papildomą savaitę ir mėnesį mažėja. Jis taip pat priduria, kad neigiamas ilgo karantino poveikis gali būti didesnis, nei jo nauda.


„Manau, kad šalims visgi reikės apsispręsti, kokiu keliu jos žengia ir kiek įmanoma labiau išmokti gyventi su virusu. ES šalys praktiškai liko vienintelės pasaulyje, kurios įsikabinusios tokio griežto karantino, ir vis tiek kažkada ateis diena, kai tiesiog privalėsime rizikuoti ir atidaryti ekonomiką“, – „Žinių radijui“ pirmadienį teigė jis.


Ž. Mauricas pabrėžė, jog karantino esmė yra ne jis pats, o kokiu mastu jo visuomenėje laikomasi.


„Jeigu karantine esame pusę metų ar ilgiau, tai tikrai gali turėti didelį šautinį neigiamą poveikį, apie kurį retai kalbame, bet jis gali būti žymiai didesnis, nei teigiamas karantino poveikis. Juolab kad ribinis karantino naudingumas kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę mažėja. Pirminis jo efektas yra didžiausias, visi mobilizuojasi, visi laikosi taisyklių, nes ne pats karantinas yra esmė, o karantino laikymosi taisyklės“, – sakė jis, pridurdamas, kad karantinui užsitęsus jo ribinis naudingumas mažėja, tačiau ribiniai kaštai auga.

REKLAMA


Ž. Mauricas taip pat teigė, kad galiausiai susikirtus ribinio karantino naudingumo ir ribinių karantino kaštų kreivėms, papildoma karantino savaitė ar papildomas mėnuo tampa visomis prasmėmis neberacionalus ir nebelogiškas. Jis taip pat pažymėjo, kad „karantinas pats savaime negali būti tikslas“.


Anot ekonomisto, restoranų, viešbučių, turizmo sektoriaus, kitų laisvalaikio paslaugų situacija šiuo metu yra nepavydėtina, ir panašu, kad ji artimiausiu metu nepasikeis į gerą, jei ir toliau bus laikomasi patvirtinto išėjimo iš karantino plano.


„Nors neaišku, ar tikrai taip reikėtų pavadinti tą planą, galbūt tai pasilikimo karantine planas“, – pridūrė Ž. Mauricas.


Lietuvoje visuotinis karantinas įvestas nuo lapkričio 7 dienos. Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, priėmė sprendimą karantiną sugriežtinti nuo gruodžio 16 dienos.


Šiuo metu karantinas pratęstas iki balandžio 1 dienos, tačiau gali veikti nedidelės, atskirą įėjimą iš lauko turinčios parduotuvės, grožio salonai ir kirpyklos, leidžiama lauko prekyba.