Finansų ministrė: žmonės įsivaizduoja, kad, jei padarysime mažesnį PVM maistui, jis atpigs 10 proc.

Finansų ministrė: žmonės įsivaizduoja, kad, jei padarysime mažesnį PVM maistui, jis atpigs 10 proc.


Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tikslų, kurių siekiama mokestinėmis lengvatomis, galima pasiekti kitais būdais.


„Turime naujausias EBPO rekomendacijas, kurios sako, kad reikia atsikratyti mokestinių lengvatų, nes jos iškraipo mokesčių sistemą. Daug tikslingiau yra tų pačių tikslų siekti tiesioginėmis išmokomis arba tam tikromis paslaugomis. Prie daugelio lengvatų, kai daroma analizė, išties matome tokį prierašą, kad didžioji dalis lengvatos naudos atiteko verslui, o ne žmonėms“, – „Žinių radijui“ sakė G. Skaistė.


Anot jos, didesnė dalis mokestinės lengvatos naudos atitenka verslui, o ne vartotojams.


„Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad, jei padarysime mažesnį PVM maistui, visas maistas atpigs 10 proc. ir bus labai smagu. Bet praktika parodo, kad žmogui atitenka 0,2, o dažniausiai verslui – likusi 0,8 dalis. Turbūt reikia pagalvoti, kiek biudžetas netenka, ir duoti tiesiog didesnius atlyginimus, pensijas, kad jie tą maistą galėtų nusipirkti“, – teigė ministrė.

REKLAMA


„Labai tikslių pasakymų, kas keisis, šiandien dar neturime, reikia užbaigti analizę“, – pridūrė G. Skaistė.


Kad reikia peržiūrėti mokesčių lengvatas, kiek anksčiau kalbėjo ir prezidentas Gitanas Nausėda.


„Mokesčių sistemoje vis dar gausu lengvatų, kurias sunku kaip nors pagrįsti. Mokesčių tarifai Lietuvoje priklausomi ne nuo pajamų dydžio, kurį uždirba vienas ar kitas žmogus, bet nuo veiklos formos. Todėl yra dideli iškraipymai, priklausomai nuo to, ar žmogus dirba samdomą darbą, ar užsiima individualia veikla“, – LRT radijui teigė G. Nausėda.


Valstybės skolos aptarnavimas ilguoju laikotarpiu gali tapti problema


Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad lėšų, pasiskolintų iš ES, aptarnavimas ilguoju periodu gali tapti našta valstybei. Ji taip pat priduria, kad, siekiant to išvengti, būtina laikytis atsargumo ir siekti užtikrinti, kad šiuo metu daromos išlaidos atsipirktų valstybei ateityje.

REKLAMA


„Skolos aptarnavimas ilguoju laikotarpiu gali tapti mums problema, nes šiandien mes skolinamės pigiai, bet po daugelio metų galbūt taip nebebus. Aš manau, kad, žiūrint apskritai į finansų planavimą, turbūt reikėtų būti atsargiems ir įsivertinti, kad tos išlaidos, kurias mes darome šiandien, atsipirktų ateityje. Kad nebūtų taip, kad mes tuos pinigus šiandien išsidaliname, o realiai po daugelio metų mums tą skolą vis tiek reikės grąžinti“, – „Žinių radijui“ sakė ji.


G. Skaistė pabrėžė, kad skolinantis lėšas iš ES būtina užtikrinti, kad skolinimasis būtų prasmingas.


„Man atrodo, nereikėtų galvoti kaip apie absoliutų dydį, bet tiesiog galvoti, kam mes tuos pinigus skolinamės. Ar iš tiesų tai yra prasminga“, – kalbėjo ji.


Patvirtintame valstybės biudžete išlaidos, įskaitant ES lėšas, sudaro 15,825 mlrd. eurų, pajamos – 11,252 mlrd. eurų. Išlaidos pajamas viršija 4,573 mlrd. eurų.


Didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – kitąmet numatoma skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti.


Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. BVP ir bus 2,1 proc. punkto BVP didesnis negu formuotas pirminiame variante. Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, Finansų ministerijos vertinimu, 2021 metais sudarys 6,4 proc. BVP.


Valdžios sektoriaus skola 2021 metais sudarys 51,9 proc. BVP ir bus 1,7 proc. punkto BVP didesnė negu pirminiais biudžetų projektais formuojama valdžios sektoriaus skola.