Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įvertino su Darbo partija į parlamentą patekusio verslininko Antano Guogos sprendimą atsisakyti Seimo nario mandato. Parlamento vadovė įsitikinusi, kad A. Guogos padaryti sprendimai parodė, kad politikoje jam – ne vieta.

„Aš manau, kad šis žmogus savo sprendimais parodė, jog politikoje jam – ne vieta. Ir gaila, kad rinkėjai to nesuprato anksčiau“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Bet pagal sąrašą ateina kitas Seimo narys, tai šioje vietoje nei Darbo partijos frakcija nesumažės, nei Seimas nesumažės“, – pridūrė ji.

Vyriausioji rinkimų komisija antradienį pranešė, kad A. Guoga nusprendė atsisakyti parlamentaro mandato.

Pats A. Guoga teigia, kad parlamentaro mandato nusprendė atsisakyti dėl to, kad su „darbiečiais“, anot jo, nebeįmanoma įgyvendinti prieš Seimo rinkimus duotų pažadų visuomenei.

V. Čmilytė-Nielsen apie COVID-19: tarpinę pergalę švęsti dar anskti

Nors Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako mananti, kad galima santūriai pasidžiaugti, jog užsikrėtimų COVID-19 kreivė nebekyla aukštyn, tarpinę pergalę kovojant su COVID-19 pandemija švęsti dar anksti. Ji taip pat priduria, kad pirmieji karantino švelninimai galėtų paliesti judėjimo tarp savivaldybių ribojimą bei jaunesniųjų moksleivių ugdymą.

„Manau, kad yra pagrindo labai santūriam optimizmui, tačiau galime konstatuoti tik tai, kad užsikrėtimų kreivė nebekyla į viršų, kad ji stabilizuojasi. Deja, teigiamų testų procesas yra vis dar pakankamai aukštas. Todėl manau, kad tikrai dar per anksti švęsti kokią nors tarpinę pergalę. Apribojimai, žinoma, pasiteisino, jie buvo būtini. (...) Tačiau rezultatai, kurie leistų kalbėti apie žymų sušvelninimą, manau, kad jie dar nėra pasiekti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Seimo vadovė.

Vertindama, kurias gyvenimo sritis galėtų pasiekti pirmieji karantino švelninimai, V. Čmilytė-Nielsen įvardijo judėjimo tarp savivaldybių ribojimą ir jaunesniųjų moksleivių ugdymą.

„Kalbant apie pirmuosius švelninimus, tai, žinoma, yra judėjimo klausimas tarp savivaldybių. Kitas dalykas, kaip žinome, moksleiviai, pradinukai yra vienos iš pirmųjų grupių, kurioms suvaržymai galėtų būti atlaisvinami, ir gyvos pamokos galėtų būti atnaujinamos“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Bet vėlgi, tai turėtų būti daroma pasiekus užsibrėžtus kriterijus. (...) Džiaugiuosi, kad nėra blaškymosi, o yra iškelti tikslai, kuriuos pasiekus galima kalbėti apie sušvelninimą“, – pridūrė ji.

Tuo metu kalbėdama apie galimybę COVID-19 jau persirgusiems žmonėms lengvinti karantino sąlygas, kadangi pastarieji kurį laiką negali nei užkrėsti, nei užsikrėsti koronavirusu dėl susidariusio imuniteto, Seimo pirmininkė teigė, kad visgi ribojimus šalyje turėtų būti taikomi ir priimami solidariai.

„Manau, kad ribojimus turime priimti solidariai, net ir tie, kurie esame persirgę COVID-19. Juolab kad puikiai suprantame, jog imunitetas nėra amžinas“, – sakė ji.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat pridūrė mananti, kad ateityje persirgusiems ar pasiskiepijusiems asmenims neišvengiamai bus suteikti imuniteto pasai.

„Kalbant apie imuniteto pasą ar kortelę, jei mes patys to nesiimsime, tai, matyt, kitos kaimyninės šalys ar ES lygmeniu būsime priversti anksčiau ar vėliau prie to prieiti. Nes atgaivinant susisiekimą tarp valstybių, grįžtant į normalias vėžes, imuniteto kortelė bus reikalinga kaip dokumentas, liudijantis, kad esi nepavojingas kitiems. Manau, kad tai yra ir gera idėja, ir neišvengiamas dalykas, kuris būtų naudingas ir labai logiškas problemos sprendimas“, – tikino ji.

V. Čmilytė-Nielsen apie slidinėjimo centrų prašymą atnaujinti veiklą: išimčių reikėtų vengti

Slidinėjimo centrams prašant atnaujinti veiklą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad išimčių reikėtų vengti, nes, anot jos, vienos rūšies verslų atlaisvinimas sukels kitų verslų pasipiktinimą.

„Žiema tikrai labai graži, bet vienaip ar kitaip turime grįžti prie to, kad solidarus apribojimų laikymasis yra vienintelis kelias į greitesnį normalų gyvenimą ir vienos rūšies pramogų atlaisvinimas, kad ir labai suprantamas, vis tiek anksčiau ar vėliau sukeltų sniego gniūžtės efektą. Man rodos, reikėtų vengti išimčių, nes jos vienaip ar kitaip sukels kitų, panašių pramogų ar panašių verslų, pasipiktinimą. Optimalaus sprendimo čia vis tiek nėra“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Reikėtų apeliuoti į tai, kad, kol esame vieni iš antilyderių pagal naujų užsikrėtimų skaičių, turėtume laikytis apribojimų“, – pridūrė Seimo pirmininkė.

Slidinėjimo centrų asociacija pirmadienį kreipėsi į Vyriausybę, prašydama leisti atnaujinti veiklą.

„Viešai skelbiama ir visuotinai žinoma, kad šiomis dienomis žmonės masiškai būriuojasi slidinėti viešosiose vietose, parkuose, ant daugelio kalvų, kur yra sunku užtikrinti saugią aplinką, kurioje neplistų virusas. Tuo metu po atviru dangumi veikiantys slidinėjimo centrai, galintys užtikrinti visas reikiamas saugumo priemonės tam, kad virusas neplistų, negali veikti dėl Vyriausybės taikomų veiklos ribojimų”, – teigiama kreipimesi.

Pasak asociacijos, slidinėjimas nuo kalnų, kaip ir šiuo metu leidžiamas bėgiojimas parke, važinėjimas dviračiu, slidinėjimas lygumų slidėmis, yra individualus sportas, kurio metu nevyksta nei fizinis, nei artimas kontaktas.