G. Landsbergis: visuomenėje gali susidaryti lūkestis, kad prezidentas dirbtų Vyriausybei priklausančiame lauke

G. Landsbergis: visuomenėje gali susidaryti lūkestis, kad prezidentas dirbtų Vyriausybei priklausančiame lauke


Užsienio reikalų ministras ir paskutinius Seimo rinkimus laimėjusios konservatorių partijos lyderis Gabrielius Landsbergis sutinka, kad viešojoje erdvėje gali pasirodyti, jog prezidentas Gitanas Nausėda peržengia Prezidentūrai numatytą veiklos prerogatyvų lauką. Visgi, pažymi politikas, reikėtų „jautriai“ įvertinti, kad nemaža dalis sprendimų, nepaisant visuomenėje galbūt esamų lūkesčių dėl prezidento dalyvavimo pandemijos valdyme, yra vykdomosios valdžios rankose.  


„Galima kartais tikėtis, kad prezidentas, būdamas išrinktas kaip aukščiausias valstybės pareigūnas, vis dėlto turi instrumentus, kurie pereina ir į vykdomosios valdžios lauką. Bet taip, deja, nėra. Visa tai yra politinio sutarimo dalis. Tą reikia jautriai jausti ir suprasti, kad vykdymo instrumentai yra vykdomojoje valdžioje. Tiesiog reikia valdžių pasidalijimo linijas matyti. Gali iš šalies pasirodyti, kad atsitinka įvairiai, tačiau aš didelių problemų nematau“, – LRT radijui antradienį teigė G. Landsbergis.

REKLAMA


„Kartais gal ir susikuria ne iki galo tikri lūkesčiai. Turint galvoje ir dėl to paties skiepijimo ar kitų panašių dalykų“, – pažymėjo politikas.


Pastarąją savaitę viešojoje erdvėje paviešinus atvejus, kai buvo skiepijama be eilės, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įpareigojo savivaldybių administracijų direktorius kontroliuoti visą skiepijimo procesą ir tirti įtariamus pažeidimus. Tačiau Prezidentūra, pabrėžusi, kad veiksmų, kurių ėmėsi ministerija, nepakanka, pasiūlė keletą papildomų žingsnių.


G. Landsbergis: visi viceministrai turės gauti leidimą dirbti su slapta informacija, todėl opozicijos kritika nepagrįsta


Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad opozicijos kritika, esą diplomatinio įstatymo pataisos yra skirtos artimo rato asmenims, kurie rizikuoja negauti leidimo dirbti su slapta informacija ir dėl to prarasti galimybę tapti viceministrais, neturi jokio pagrindo. Ministras tikina, kad visi viceministrai turės gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, o jo negavę asmenys negalės eiti šių pareigų.

REKLAMA


„Neįsivaizduoju jokio viceministro, dirbančio be leidimo dirbti su slapta informacija, tai tiesiog nėra darbas. Tiek ministras, tiek viceministrai, tiek einantys (ministerijoje – ELTA) vadovaujamas pareigas, turi turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija“, – LRT radijui teigė G. Landsbergis.


Todėl ministras teigia, kad opozicijos kritika, esą diplomatinio įstatymo pataisos yra skirtos artimo rato asmenims, neturi pagrindo.


„Jau dabar yra paprašyta atitinkamų institucijų suteikti tokį statusą, kad, jeigu dėl kažkokių man nežinomų priežasčių nebūtų suteiktas, tokie žmonės negalėtų dirbti“, – patikino jis.


G. Landsbergis teigė, kad jam sunku paaiškinti, kodėl ministrams lig šiol buvo taikoma prievolė sudaryti su užsienio reikalų viceministru diplomatinės tarnybos sutartį.


„Man sunku tai paaiškinti, čia tokia, sakyčiau, landa privilegijoms suteikti, kitaip tariant, yra galimybė viceministru įdarbinti politinio pasitikėjimo žmogų, kas yra normalu, suteikti jam rangą ir tokiu būdu sukelti lūkesčius, kad tas žmogus gali likti vėliau diplomatinėje tarnyboje apeidamas tiek diplomatinės tarnybos egzaminą arba tą akreditacijos procesą“, – sakė ministras.


„Man tai yra nepriimtina ir aš pasakiau, kad žmonės, kurie ateina į diplomatinę tarnybą kartu su manimi, jie bus tiek, kiek būsiu aš, ir po to mes eisime kažkur jau kitur“, – pridūrė jis.



Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai sukritikavo užsienio reikalų ministro inicijuojamas Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas. Opozicijos atstovai teigė, kad inicijuojamos įstatymo pataisos galimai yra skirtos artimo rato asmenims, kuriems kyla rizika negauti leidimo dirbti su slapta informacija ir dėl to prarasti galimybę tapti viceministrais.


Teikiamu projektu siūloma atsisakyti prievolės užsienio reikalų ministrui privalomai suteikti užsienio reikalų viceministrui terminuotą (o vėliau – ir nuolatinį) diplomatinį rangą ir sudaryti su užsienio reikalų viceministru diplomatinės tarnybos sutartį.


Ministras G. Landsbergis taip pat siūlo išbraukti nuostatas, kurios ministrui suteikia teisę sudaryti diplomato tarnybos sutartį su asmeniu, užsienio reikalų ministro skiriamu laikinuoju reikalų patikėtiniu diplomatinėje atstovybėje, konsulinės įstaigos vadovu ar ministru patarėju, jeigu jie iki šio paskyrimo dienos nėra sudarę su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties.


G. Landsbergis su Kanados kolega aptarė dvišalio bendradarbiavimo ir tarptautinės darbotvarkės klausimus


Dvišalį bendradarbiavimą, regiono saugumo klausimus, padėtį Baltarusijoje bei paramos demokratinėms iniciatyvoms galimybes pirmadienį telefonu aptarė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Kanados kolega Francois-Philippe Champagnu.


Ministras G. Landsbergis padėkojo Kanados kolegai už aktyvumą plėtojant dvišalius ryšius, taip pat už Kanados indėlį, užtikrinant saugumą Baltijos jūros regione. Pasak G. Landsbergio, transatlantiniai santykiai ir dvišalių santykių su Kanada stiprinimas išlieka vienas iš svarbiausių Lietuvos užsienio politikos prioritetų.

REKLAMA


Aptariant situaciją Baltarusijoje, ministras G. Landsbergis džiaugėsi sutampančiomis šalių pozicijomis dėl paramos Baltarusijos pilietinei visuomenei, sankcijų režimui, kvietė Kanadą prisidėti prie bendrų projektų ir iniciatyvų įgyvendinimo. Ministrai, kaip nurodoma URM pranešime, taip pat pabrėžė būtinybę tęsti paramą Rytų partnerystės šalims.


F. Ph. Champagnas padėkojo Lietuvai už paramą ir prisijungimą prie Kanados inicijuotos tarptautinės deklaracijos dėl neteisėtų sulaikymų, kuria siekiama sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, reaguojant į savavališką ir neteisėtą užsienio valstybių piliečių areštą, sulaikymą ar nuteisimą.


G. Landsbergis: šiuo metu vyksta derybos dėl JAV, ES ir kitų ambasadorių kandidatūrų


Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad susidariusi situacija, kai Lietuva Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Europos Sąjungoje (ES) bei kitose šalyse neturi ambasadorių, yra nulemta rinkimų procesų, kurių metu ambasadorių skyrimas sulėtėja. Visgi G. Landsbergis tikina, kad šiuo metu vyksta derybos dėl galimų ambasadorių kandidatūrų, jų rezultatus ministras viliasi pranešti jau labai greitai.


„Paaiškinama, kad valdžių kaitos metu arba per vykstančius rinkimus tokie procesai, kaip naujų ambasadorių skyrimas, sulėtėja arba sustoja laukiant valdžių pasikeitimo. Šiuo metu esame intensyviai besiruošiantys naujų ambasadorių teikimui“, – LRT radijui teigė G. Landsbergis.


„Dabar vyksta tas tylusis derybų procesas, kuomet su Vyriausybe Seimas ir prezidento institucija tariasi, kurios kandidatūros yra tinkamiausios. Tikiuosi, kad labai greitai jau galėsime pranešti rezultatus ir tos pozicijos jau bus užimtos“, – pridūrė jis.


Visgi ministras tikina, kad tai, jog buvusiam krašto apsaugos ministrui Raimundui Karobliui ir buvusiam užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui buvo atkurti diplomatiniai rangai, yra tiesiogiai nesusiję su dabar vykdoma ambasadorių paieška.

REKLAMA


„Tiesiogiai niekaip nėra susiję. Aš pats pasirašiau abiejų jų grįžimo ir atstatymo dokumentus ir džiaugiuosi, kad jie grįžo į diplomatinę tarnybą, tikrai vienaip ar kitaip jie, jaučiu, kad galės prie jos stiprinimo prisidėti, tikiu abiem buvusiais ministrais kaip stipriais diplomatais. O kur jie toliau bus, laikas parodys. Aš matyčiau toliau juos taip pat ir diplomatinėje tarnyboje ambasadoriais“, – patikino jis.


Nors ministras nepatvirtino viešoje erdvėje sklandančių kalbų, kad R. Karoblis ir L. Linkevičius galėtų užimti ambasadorių pareigas JAV ar ES, tačiau pripažino, kad šiose pareigose buvusius ministrus matytų.