Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas stebisi Lietuvos vyskupų konferencijos sprendimu nuo pirmadienio atnaujinti viešas pamaldas bažnyčiose. Anot Seimo nario, Ekstremalių situacijų valdymo komisija turėtų kalbėti su bažnyčios vadovais, nes tikintieji, pasak E. Gentvilo, tokiu sprendimu statomi į akivaizdų pavojų.

„Galima piktintis, bet aš apsiribosiu kitu žodžiu, aš nustebęs. Jei sielovadai reikalingas gyvas buvimas, tai aš turiu pavyzdžių, kaip giliai tikintys žmonės tarybiniais laikais neidavo į bažnyčią, bet savo sielovadą atlikdavo namuose. Tai nežinau, kodėl bažnyčia taiko sau tokią išimtį. Ar galima sakyti, kad sielovada gyvybinis žmogaus poreikis? Galbūt kai kuriems, sutinku. Bet ar tai būtina atlikti uždaroje erdvėje, tai yra bažnyčios patalpose. Aš manau, kad tikintieji kviečiami į tam tikrą rizikos zoną ir statomi į akivaizdą su pavojumi. Bažnyčios hierarchai turėtų pagalvot, ar tai protingas elgesys“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė E. Gentvilas.

Pasak jo, Ekstremalių situacijų valdymo komisija turėtų kalbėti su bažnyčios vadovais.

„Ekstremalių situacijų valdymo komisija tikrai turėtų kalbėti su bažnyčios vadovais ir sakyti, ar tai atitinka pandemijos valdymo priemones. Tuo labiau, žinome, kad tikintieji yra vyresni žmonės (...) Mes, kaip valstybė, laikomės visų priemonių, o bažnyčia, kaip institucija, sau leidžia. Taip, bažnyčia formaliai atskirta, bet tai nereiškia, kad ji gali sukviesti Lietuvos valstybės piliečius į uždarą erdvę ir sukelti jiems papildomą riziką. Žmonės visur turi laikytis apribojimų, o bažnyčioje – ne. Tokio atskyrimo aš neįsivaizduoju. Aš galiu sakyti, kad aukštosios mokyklos taip pat turi suverenitetą, akademinę laisvę, bet ar tai reiškia, kad aukštosios mokyklos turi teisę kviesti studentus į gyvas paskaitas auditorijose. Akivaizdu, kad ne“, – teigė parlamentaras.

Lietuvos vyskupų konferencija antradienį pranešė, kad nuo pirmadienio, sausio 11 d., atnaujinamos viešos pamaldos su tikinčiaisiais.  

Mišių dalyviai bus įleidžiami su veido kaukėmis, bažnyčiose bus laikomasi 10 kv. metrų ploto vienam žmogui, išlaikant dviejų metrų atstumą tarp asmenų ar asmenų grupių, kurias sudaro ne daugiau nei penki asmenys arba šeimos nariai.

Tuo metu laidotuvių apeigos bus ir toliau atliekamos tik kapinėse. Jose dalyvauja tik artimiausi šeimos nariai, neskaitant kunigo ir laidojimo paslaugų įstaigų personalo. Laidotuvių šv. Mišios aukojamos be mirusiojo kūno laidotuvių dieną arba kitu laiku, pagal susitarimą su artimaisiais.

Daugėjant sergančiųjų koronaviruso infekcija, Lietuvos vyskupų konferencija viešas pamaldas bažnyčiose sustabdė iki sausio 10-osios.

Vyriausybei gruodžio viduryje sugriežtinus karantiną ir jį pratęsus iki sausio 31 dienos, uždarytos ne maisto prekių parduotuvės, grožio salonai, apribotas žmonių judėjimas ir susirinkimai.

E. Gentvilas: ateityje vakcinas pirkti galėtume leisti ir privačiam sektoriui

Seimo liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad ateityje, siekiant spartesnio vakcinacijos proceso, vakcinas pirkti ir įvežti į šalį būtų galima leisti ir privačiam sektoriui.

Jis sutiko, kad tol, kol nėra vakcinų pertekliaus, jas įsigyti centralizuotai ir platinti vienu metu yra teisingas sprendimas.

„Kalbant apie pirkimo būdą, kol skiepų pertekliaus nėra, o yra limituotos porcijos, aš manau, kad Europos Sąjungos sprendimas pirkti centralizuotai ir platinti bei skiepyti vienu metu yra teisingas. Žiūrėkite, kiek mes turėjome nesklandumų, švelniai tariant, arba įtartinų sandorių, kai Lietuva pati pirko greitųjų testų, antikūnų testų dozes. Atrodo, kad ir ikiteisminiai tyrimai vyksta dėl šitų dalykų“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė E. Gentvilas.

Tačiau jis pridūrė, kad ateityje ir privačiam sektoriui būtų galima suteikti galimybę įvežti vakcinas.

„Manau, kad šitame etape teisingai padaryta, tačiau galėtume leisti pirkti ir vežtis sertifikuotus skiepus ir privačiam sektoriui. Žinoma, šiandien, manau, iš principo tai nėra įmanoma, nes nėra tų skiepų, tačiau kai atsiras pripažintų sertifikuotų vakcinų įvairiose šalyse, tikrai turėtų būti įjungtas šitas mechanizmas, kai privatus sektorius greta valstybės koordinavimo su ES galėtų vežti papildomas dozes į Lietuvą“, – nurodė E. Gentvilas.

Pirmadienį, 9 val. ryto, į Lietuvą lėktuvu iš Vokietijos buvo pristatyta trečioji dviejų farmacijos kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos vakcinos nuo koronaviruso (COVID-19) siunta su 20 475 vakcinos dozėmis, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Gruodžio 26 dieną į Lietuvą pristatyta dviejų farmacijos kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ bendrai sukurtos vakcinos pirmoji siunta, o gruodžio 27 dieną šalyje pradėta medikų vakcinacija.

E. Gentvilas apie draudimą rūkyti balkonuose: tai – neveikiantis įstatymas

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas naująjį draudimą rūkyti balkonuose, jei tam prieštarauja bent vienas daugiabučio gyventojas, vadina absurdišku ir teigia manąs, jog jis neveiks.

„Tai – neveikiantis įstatymas, kuris pradėjo veikti ir greitai pamatysime, kad jis yra pakankamai absurdiškas veikimo algoritmo požiūriu. Tačiau esminis dalykas man, kaip liberalui, yra kitas. Neturėtų taip būti priiminėjami įstatymai, kad (...) užtektų vieno žmogaus valios, jog visame name būtų uždraudžiama rūkyti balkonuose. Taip, manau, neturėtų demokratinėje valstybėje būti, kur turėtų būti susitarimo kultūra, o ne skundo kultūra. Čia atsiranda skundo pagrindu veto kultūra“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė jis.

E. Gentvilas taip pat pažymėjo, kad įteisintas rūkymo draudimas balkonuose nėra iki galo apgalvotas ir išspręstas.

„Antras dalykas, šis įstatymas niekaip neišspręstas fiziškai. Pasirodo, laiptinėse galima rūkyti – nėra uždrausta, (...) o balkone – draudžiama“, – teigė jis.

Galiausiai Liberalų frakcijos seniūnas pabrėžė, kad panašius sprendimus bendru sutarimu turėtų priimti gyvenamųjų daugiabučių namų bendrijos.

„Daugiabučių namų bendrijos priima sprendimus kolektyviai (...) – palikime jiems teisę susitarti ir dėl rūkymo balkonuose, o ne palikime tai vieno asmens diktatūrai“, – teigė E. Gentvilas.

Pagal kadenciją baigusio Seimo priimtas įstatymo pataisas, nuo sausio 1 dienos uždrausta rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas.