„Baltųjų pirštinių“ vadovė: daugiausia pranešimų apie galimą rinkėjų papirkimą gauta Švenčionių ir Vilniaus rajonuose

„Baltųjų pirštinių“ vadovė: daugiausia pranešimų apie galimą rinkėjų papirkimą gauta Švenčionių ir Vilniaus rajonuose


Nepriklausomos rinkimų stebėjimo organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė sako, kad per keturias antrojo Seimo rinkimų turo išankstinio balsavimo dienas buvo gauta įvairių pranešimų apie galimus pažeidimus – komisijų narių klaidas, neteisingai dėvimas apsaugos priemones, galimą rinkėjų papirkimą.


Pasak M. Šaraitės, daugiausia pranešimų apie rinkėjų pavėžėjimą balsuoti ir galimą papirkimą fiksuojama Švenčionių ir Vilniaus rajonuose.


„Buvo keli atvejai apie galimą papirkimą ir pavėžėjimą. Vienu atveju prieš veiksmą perdavėme informaciją, kitu atveju mūsų stebėtojai kelis kartus susisiekė su policija“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė M. Šaraitė.


Jos teigimu, daugiausia pranešimų apie rinkėjų galimą papirkimą ar pavėžėjimą gaunama iš Švenčionių ir Vilniaus rajonuose dirbančių savanorių. Gaunama pranešimų ir apie kitus nusižengimus.


„Pastebima, kad komisijų nariai ne visada pasako visą instrukciją – kartais rinkėjai supainioja, kur įdėti biuletenį, į kurį vokelį, kaip juos užklijuoti (...) ir, žinoma, kiti smulkesni dalykai – po kelis rinkėjus einama į kabiną, neteisingai dėvimos apsaugos priemonės“, – teigė „Baltųjų pirštinių“ vadovė.

REKLAMA


M. Šaraitė taip pat sakė, kad iniciatyvos savanoriai stebėjo ir specialiuosius balsavimo punktus.


„Kartojasi panašūs dalykai. Kas yra šiek tiek grubiau, tai pažeidžiamas rinkėjų balsavimo slaptumas – žiūrima, kaip jie pildo biuletenius, senyvo amžiaus ar negalią turintiems žmonėms dažnai komisijos nepasako visos instrukcijos ar padeda jiems sudėti biuletenį į vokelį ir atlikti kitus balsavimo veiksmus, kas taip pat nėra leistina“, – akcentavo M. Šaraitė.


Pasak jos, nebuvo aiškiai iškomunikuota, kas gali balsuoti saviizoliacijoje esantiems žmonėms balsuoti skirtuose punktuose.


„Buvo nusiskundimų, kad žmonės laukė eilėje ir pakeliui išsiaiškino, kad jie visgi negalės ten balsuoti“, – sakė M. Šaraitė.


Savanoriai susiduria su nemaloniu komisijos narių elgesiu, spaudimu


Kalbėdama apie rinkimų stebėtojų-savanorių darbą, M. Šaraitė neslėpė, kad jie kartais sulaukia spaudimo, grasinimų. Ji kalbėjo ir apie vieną konkretų atvejį.

REKLAMA


„Komisijos narė buvo po naktinės pamainos, pavargęs žmogus, buvo labai nervinga ir tikrai nepasiruošusi vykdyti tą išankstinį balsavimą – paduodavo tik biuletenius, į vokelius pati norėjo dėti visą rinkėjo informaciją, ne tą rinkėjo lakšto dalį norėjo įdėti į išorinį voką. Tokius dalykus matantis stebėtojas išreiškė pastabas (...) ir tiesiog komisijos narė pradėjo rėkti ant mūsų stebėtojos“, – įspūdžiais apie savanorių patirtį dalijosi „Baltųjų pirštinių“ vadovė.


Pasak M. Šaraitės, parašius raštišką protestą dėl tokio komisijos narės elgesio, savanorei jo įteikti nepavyko.


„Sakė, kad išmesime“, – pridūrė M. Šaraitė.


Rinkėjų aktyvumas šiek tiek mažesnis negu pirmajame rinkimų ture


Renkant naują Seimą rinkėjų aktyvumas šiek tiek mažesnis negu pirmajame rinkimų rate. Tai rodo keturias dienas trukusio išankstinio balsavimo duomenys.


Seimo rinkimų antrajame ture iš anksto balsavo 7,34  proc. rinkėjų, tai yra 169  tūkstančiai 616  rinkėjų. Per pirmąjį rinkimų ratą, keturių  išankstinio balsavimo dienų duomenimis,  balsavo 7,39 proc., arba 178 tūkstančiai 145 rinkėjai.


Aktyviausi yra Senamiesčio–Žvėryno rinkimų apygardos rinkėjai, kur savo balsą atidavė 14,19 proc.  rinkėjų, nedaug nuo jų atsilieka Centro–Žaliakalnio rinkimų apygardos rinkėjai, kur balsavo 12,70 proc. rinkėjų.



Pasyviausi per išankstinį balsavimą buvo  Panerių– Grigiškių, Raudondvario rinkimų apygardų rinkėjai, kur balsavo 3,50 proc. rinkėjų ir 3,74 proc. rinkėjų.


Galimybę balsuoti iš anksto turėjo rinkėjai, kurie dėl įvairių priežasčių per pakartotinį balsavimą negalėjo atvykti ir balsuoti rinkimų apylinkėse.


Penktadienį prasidėjo dvi dienas truksiantis balsavimas namuose.


Rinkimų komisijos nariai aplankys rinkėjus, sulaukusius 70 ir daugiau metų, dėl ligos nedarbingus žmones, neįgaliuosius, juos slaugančius asmenis. Galimybę balsuoti namuose taip pat turi COVID-19 liga sergantys ir saviizoliacijoje esantys rinkėjai.


Penktadienis – paskutinė balsavimo specialiuosiuose punktuose diena. Tokiu balsavimo būdu gali pasinaudoti ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariniuose vienetuose bei bausmių atlikimo vietose esantys rinkėjai.


Antrasis Seimo rinkimų turas vyks spalio 25 d.