J. Narkevičius apie valstybinį kritinio ryšio tinklą: keista, kodėl verslas nustebo

J. Narkevičius apie valstybinį kritinio ryšio tinklą: keista, kodėl verslas nustebo


Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad apie ketinamą įdiegti valstybinį kritinio ryšio tinklą buvo kalbėta ir anksčiau, tad ryšio operatorių nuostaba yra nepagrįsta.


„Keista, kodėl verslas nustebo, nes aišku, kad apie tokią situaciją buvo kalbėta anksčiau. Bet faktas, kad vientiso, integruoto tarpvalstybinių institucijų ir tarnybų nepriklausomo ryšio faktiškai nėra. Ir kritinės situacijos Alytuje ir kitose vietose parodė, kad valstybė turi sukurti savo ryšio sistemą, pagal kurią kritiniu atveju valstybinės institucijos galėtų netrukdomai ir nepriklausomai nuo kitų šalių ir privačių asmenų komunikuoti.


Dėl to ir buvo paruoštas kritinio ryšio sistemos projektas. Mes šį projektą kūrėme su Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir plėtėme situaciją, kad būtų galima pritraukti ir privačius operatorius, ir užtikrinti valstybės saugumą“, – „Žinių radijui“ teigė J. Narkevičius.


Anot ministro, pasirinktas hibridinis kritinio ryšio tinklo modelis, tad valstybiniu tinklu galėtų naudotis ir privatūs operatoriai.


„Apsistojome ties hibridiniu modeliu. Jis apimtų ir valstybės turto sistemą, (...) ir pritrauktų privačius operatorius, kad būtų galima naudotis šia sistema“, – teigė jis.


J. Narkevičius teigė, kad siekdama įdiegti valstybinio kritinio ryšio tinklą valstybė rezervuos tam tikrą kiekį ryšio dažnių.


„Rudenį įvyks dažnių aukcionas, ir Vyriausybė įpareigojo VRM rezervuoti tam tikrą kiekį dažnių, kad būtų galima plėsti būtent šito hibridinio modelio tinklą“, – teigė ministras.

REKLAMA


J. Narkevičius kalbėjo, kad dar ketinama analizuoti, ar minėto ryšio diegimui teks skirti planuojamus 43 mln. eurų, taip pat pridūrė, kad likusių, valstybės nepanaudotų dažnių kiekio privatiems operatoriams turėtų užtekti.


„Mūsų hibridinis modelis, preliminariais skaičiavimais ,galbūt ir kainuotų tokią 43 mln. eurų sumą. Tačiau ar ta suma būtų panaudota, tai yra kito, dabartinio etapo analizavimas. Per metus mes turėtume išanalizuoti ir su privačiais operatoriais prieiti prie bendro technologinio susitarimo.


Tai būtų ne privačių naudotojų, o valstybinių tarnybų tarpusavyje naudojamas tinklas, ir tam reikalingas dažnių kiekis. Bet paminėsiu, kad lieka daugiau negu du trečdaliai dažnių kiekio, ir operatoriams vystymuisi jų tikrai užteks“, – kalbėjo J. Narkevičius.


J. Narkevičius: su savivaldybe ir Kelių direkcija vyksta susitarimai dėl Neringos dviračių tako rekonstrukcijos


„Viskas yra sutarta. Yra atlikti darbai, savivaldybė jau sudarė sutartį su LAKD dėl perėmimo. Tai reiškia, kad LAKD vykdo projektavimą ir netrukus bus pradėti pirkimai, suderinti su aplinkosauga. (...) Bus trys etapai, vienas etapas iki 2023 metų bus baigtas“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė J. Narkevičius.


Paklaustas, ar dar šioje kadencijoje bus padėtas pagrindams priimti reikalingus sprendimus dėl dviračio tako rekonstrukcijos, ministras sakė, kad „formalia tvarka tai bus padaryta.“

REKLAMA


„Praktiškai jau dabar susitarimai su savivaldybe ir su Kelių direkcija yra vykdomi“, – sakė J. Narkevičius.


Per Kuršių neriją einantis Neringos dviračių takas yra prastos būklės, dėl jo nuolat susilaukiama skundų.  


J. Narkevičius: darbas pasienyje vyksta normalia tvarka


„Neturime nei dabar, nei anksčiau žinių, išskyrus politinių pasisakymų prasme iš Baltarusijos. (...) darbas pasienyje vyksta normalia tvarka. (...) Jokių trukdžių arba padidėjusių eilių nei įprasta tvarka, nes čia gali kiekvieną dieną, ypač laisvadieniais, susidaryti ypatinga situacija, bet dėl politinių pareiškimų jokių pasikeitimų nematome“, – LRT radijui sakė J. Narkevičius.


Vis dėlto, anot jo, ieškoma alternatyvių tranzito kelių, jei jų prireiktų.


„Ieškome alternatyvų, prekių atradimo būdų. Šią savaitę vienas iš punktų su Lenkijos susisiekimo ministru bus pralaidumas per Lenkiją, jei kritiniu atveju reikės apvažiuoti Baltarusiją. Dėl to jau kalbame su ukrainiečiais, kad pasienis tarp Ukrainos ir Lenkijos būtų pralaidesnis. Rūpinamės, kad mūsų vežėjai nuo šito nenukentėtų“, – teigė ministras.


„Analizavome situaciją vežėjų, kurie dirba Rytų rinkoje. Ypatingai Rusijos kryptimi svarbus Latvijos sienų pralaidumas. Ten kalbame su kolegomis iš Latvijos, kad pralaidumas būtų pagerintas“, – pridūrė jis.


Įvažiuoti į Baltarusiją per Medininkų pasienio punktą, Pasienio kontrolės punktų direkcijos 8.40 val. duomenimis, laukia 24 vilkikai.


Prognozuojamas laukimo laikas vilkikams – apie 1 valandą.