K. Mažeika: matome galimybę drausti verslinę žvejybą Kuršių mariose

K. Mažeika: matome galimybę drausti verslinę žvejybą Kuršių mariose


Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad ministerija mato galimybę riboti verslinę žvejybą būtent tose Kuršių marių vietose, kur vyksta pagrindinė žuvų migracija. Ministras priduria, kad šiose vietose yra numatyta sugriežtinta atsakomybė už žuvų gaudymą.


„Mes matome galimybę riboti arba drausti žvejybą Kuršių mariose, būtent tose vietose, kur vyksta pagrindinė žuvų migracija. Turbūt nėra logiška visose Kuršių mariose uždrausti žvejybą, nes žinome, kad du trečdaliai Kuršių marių priklauso Rusijos Federacijai.


Tai būtent prie sienos teritorijos, tam tikruose baruose, kur poveikio pačioms svarbiausioms žuvims, tai yra lašišoms, starkiams, kurių paskutiniu metu matome sumažėjusią populiaciją, tikrai nebūtų, palikti žiotis praplaukimui“, – LRT radijui teigė K. Mažeika.


„Taip pat uosto ekvatorija, jūros vartai, kur vyksta pagrindinė žuvų migracija, matome, kad šiose vietose būtų tikrai logiška, jog verslinė žvejybą nevyktų. Ir taip pat kas yra padaryta, tai padidinta ir sugriežtinta atsakomybė už šių žuvų gaudymą“, – pridūrė aplinkos ministras.


K. Mažeika: kelia susirūpinimą, kad Astravo AE aplinkos monitoringo ataskaitoje neįvertintas poveikis požeminiam vandeniui


Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad susirūpinimą kelia tai, jog Baltarusijos pateiktoje Astravo atominės elektrinės (AE) poveikio aplinkai monitoringo ataskaitoje neįvertintas elektrinės poveikis požeminiam vandeniui.

REKLAMA


„Monitoringo ataskaita tikrai kelia susirūpinimą. Ji, mūsų akimis, yra bendro pobūdžio ir nėra aiškios informacijos apie paties tyrimo metodiką, kaip jis buvo atliktas. Nėra įvertintas poveikis požeminiam vandeniui, kas neramina, žinant, kad Lietuvos ir Baltarusijos Nemuno baseinas yra bendras. Tai kelia nerimą ir tai nėra atspindėta, nėra ištirtas poveikis“, – LRT radijui pirmadienį sakė K. Mažeika.


Ministro teigimu, panašu, kad Baltarusija nėra pasiruošusi, kokias priemones taikytų savo teritorijoje, jei įvyktų avarija.


Pasak K. Mažeikos, Baltarusija nėra pateikusi ir seismologinių tyrimų.


„Mums nėra patiekti ir seismologinai tyrimai, kurie privalomi pagal tarptautinius įsipareigojimus, todėl mes kreipėmės į tarptautines institucijas, kad atkreiptume dėmesį ir tas klausimas nebūtų paliktas“, – sakė K. Mažeika.


Lietuva praėjusį pirmadienį pakartotinai kreipėsi į Baltarusiją dėl nepateiktų Astravo AE poveikio aplinkai vertinimo duomenų, pranešė Aplinkos ministerija.


Į Astravo AE pirmojo bloko reaktorių jau pradėtas krauti branduolinis kuras. Energetinis Astravo AE paleidimas ir prijungimas prie Baltarusijos elektros energijos sistemos planuojamas ketvirtąjį šių metų ketvirtį.