Tarptautinę bendruomenę vieningai ir ryžtingai reaguoti į itin blogą žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje bei reikalauti nepriklausomo tarptautinio sunkių žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje tyrimo pakvietė Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius Estijos organizuotame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT) neformaliame susitikime, skirtame žmogaus teisių užtikrinimui Baltarusijoje.

„Neteisėti sulaikymai, įkalinimai, kankinimai, priverstiniai dingimai, įtariami seksualinio smurto atvejai ir nužudymai Baltarusijoje reikalauja tarptautinės bendruomenės reakcijos. Būtina apsaugoti žurnalistus, remti žmogaus teisių gynėjų veiklą, taip palaikant Baltarusijos piliečių pasiryžimą siekti demokratijos ir naujų rinkimų“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.

Šį susitikimą taip pat kosponsoriavo Lietuva, Latvija, Jungtinė Karalystė, JAV, Islandija, Rumunija, Ukraina, Lenkija ir Kanada. Susitikime, kuriam pirmininkavo šiuo metu nenuolatine JT Saugumo Tarybos nare esančios Estijos užsienio reikalų ministras, žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje pristatė JT specialioji pranešėja žmogaus teisių Baltarusijoje klausimais Anais Marin, Baltarusijos opozicijos kandidatė rugsėjo 9 d. vykusiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja bei žmogaus teisių gynėjai. Jame pasisakė JT valstybių narių ministrai ir kiti atstovai.

Susitikimo metu akcentuota, kad žmogaus teisių pažeidimai Baltarusijoje, vykdomi valdžios institucijų prieš savo piliečius, kelia susirūpinimą tarptautiniu mastu, todėl būtina imtis atitinkamų priemonių. 

Lenkijos prezidentas: šalis turi ruoštis galimam pabėgėlių iš Baltarusijos antplūdžiui

Besitęsiantis politinis nestabilumas Baltarusijoje gali reikšti, kad į Lenkiją netolimoje ateityje atplūs pabėgėlių iš Baltarusijos banga, o tokiam iššūkiui jo šalis turės pasiruošti, penktadienį sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

„Trumpai tariant, kalbame apie migracijos bangą“, – susitikimo su vyriausybe metu sakė jis. Ministrų Kabinetui bus pavesta patikrinti saugumo tarnybų ir tokių agentūrų, kaip pasienio kontrolės, pasiruošimą tokiam scenarijui.

A. Duda savo komentarus pateikė praėjus kelioms dienoms po to, kai šalies ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis teigė, kad Lenkija yra pasirengusi priimti nuo policijos nukentėjusius baltarusius ir jiems pasiūlyti medicininę pagalbą.

Baltarusijoje protestai vyksta nuo rugpjūčio 9 dieną įvykusių prezidento rinkimų, kuriuose dar vienai kadencijai su 80 proc. rinkėjų balsų esą buvo perrinktas ilgametis šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka. Šie rinkimai pasaulyje vertinami prieštaringai.

A. Lukašenkos vadovaujamos pajėgos dažnai susidoroja su taikiais protestuotojais, kurie ir toliau traukia į gatves, teigdami, kad rinkimus laimėjo Sviatlana Cichanouskaja, į rinkimus įsitraukusi tuomet, kai vos apie savo kandidatūrą paskelbęs buvo suimtas jos vyras.

S. Cichanouskaja paragino JT įvesti sankcijų už pažeidimus atsakingiems asmenims

Opozicijos kandidatė į Baltarusijos prezidento postą Sviatlana Cichanouskaja penktadienį kreipėsi pagalbos į Jungtines Tautas (JT) ir paragino įvesti sankcijų rinkimų klastojimu ir žmogaus teisių pažeidimais įtariamiems asmenims.

JT Saugumo Tarybos susitikimo metu S. Cichanouskaja prašė į Minską skubiai nusiųsti stebėjimo misiją.

„Šiandien mano šalis yra veikiama neramumų. Taikūs protestuotojai yra neteisėtai sulaikomi, mušami ir kalinami, – teigė 37-erių S. Cichanouskaja. – Prašome JT į Baltarusiją skubiai nusiųsti stebėjimo misiją, kuri rinktų informaciją apie tenykštę padėtį.“

Jos teigimu, tariamo Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimas yra amoralus, o tarptautinė bendruomenė turėtų padėti nutraukti „Vidurio Europoje vykdomą cinišką žmogaus orumo nepaisymą“.

Ji paragino Vakarus įvesti sankcijų tiems asmenims, kurie „rinkimų metu įvykdė pažeidimų ir nusikaltimų žmoniškumui“.

Neoficialus susitikimas buvo organizuojamas Estijos, šiuo metu nenuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, prašymu.

Precedento neturintys protestai Baltarusijoje pratrūko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai paskelbus, kad rugpjūčio 9 dieną vykusiuose prezidento rinkimuose jis esą surinko 80 proc. rinkėjų balsų ir iškovojo triuškinamą pergalę.

S. Cichanouskaja save laiko tikrąja rinkimų nugalėtoja, tačiau A. Lukašenka atsisako trauktis ir ėmė šauktis Rusijos pagalbos. Opozicijos kandidatė po rinkimų paliko savo šalį ir šiuo metu yra Lietuvoje.

Minsko gatvėse jau tris savaitgalius iš eilės protestuoja tūkstančiai žmonių, reikalaujančių A. Lukašenkos atsistatydinimo. Sekmadienį planuojama surengti naują demonstraciją.

Per pirmąsias septynias protestų dienas A. Lukašenkos vadovaujamos pajėgos suėmė tūkstančius protestuotojų, dauguma kurių policiją kaltina sumušimu ir kankinimu.

Pranešama apie kelių protestuotojų mirtis.

Šią savaitę buvo suimti šeši Baltarusijos žurnalistai, rengę reportažus apie studentų protestus. Penktadienį teismas juos pripažino kaltais dalyvavus nesankcionuotame proteste ir skyrė trijų dienų laisvės atėmimo bausmes.