Nacionalinio stadiono situaciją įvertinęs G. Paluckas: koncesijos projektuose visą riziką prisiima valstybė, o naudą – privatus investuotojas

Nacionalinio stadiono situaciją įvertinęs G. Paluckas: koncesijos projektuose visą riziką prisiima valstybė, o naudą – privatus investuotojas


Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) įpareigojus anuliuoti nacionalinio stadiono statybų koncesijos sutartį, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad koncesijos projektuose visą riziką prisiima valstybė ar savivaldybė, o naudą – privatus investuotojas.


„Koncesija yra viena didelė tragedija. Tokie koncesijos projektai, kai bendradarbiauja viešas ir privatus kapitalas, atsirado prieš kokį 30 metų. Jie buvo populiarūs Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje – visi atsisakė todėl, kad galų gale išeina taip, kad visą riziką pasiima valstybė arba savivaldybė, visą naudą – privatus investuotojas“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė G. Paluckas.


Pasak G. Palucko, dabar vienintelė išeitis – valstybės investiciniu projektu pastatyti tik stadioną.


„Dabar yra vienintelis kelias – paimti ir valstybės investiciniu projektu pastatyti tiesiog tikrą stadioną su sporto aikštynais už pusę kainos to, kas yra dabar suplanuota. Visus darželius, eismo valdymo centrus, bibliotekas statyti ten, kur reikia statyti, o ne kišti į stadioną ir sporto kompleksą“, – kalbėjo socialdemokratų lyderis.


„Vyriausybės sprendimas dalyvauti projekte ir skirti dalinį finansavimą vis dar galioja, ir kitokiame, ne tokiame, koks yra paruoštas, (projekte – ELTA) Vyriausybė dalyvautų. Aš neabejoju, nes tokią žinią turiu iš premjero“, – tikino G. Paluckas.


Ketvirtadienį Vilniaus meras Remigijus Šimašius pranešė apie iš VPT gautą išvadą, kurioje teigiama, kad nacionalinio stadiono sutartis turi būti anuliuota. Savivaldybė planuoja išvadą skųsti.

REKLAMA


Vilniaus miesto taryba Daugiafunkcio komplekso sutartį galutinai patvirtino praėjusių metų gruodžio viduryje.


Bendra Daugiafunkcio komplekso ant Šeškinės kalvos kaina siekia 93,2 mln. eurų, tačiau, praradus ES finansavimą ir vietoje to pritraukus privataus kapitalo fondų valdytoją „BaltCap“, sutarta mokėjimą išdėstyti per 25 metus. Tokiu būdu bendra sumokėta suma siektų 155,9 mln. eurų.


Privati investuotoja bendrovė „Axis Industries” planavo pastatyti ne mažiau kaip 15 tūkst. vietų futbolo stadioną, Sporto muziejų. Komplekse taip pat atsirastų 300 vietų vaikų darželis, kultūros ir ugdymo veiklų centras, biblioteka.


Bendrovė projektą rengia su bendrovėmis „Venetus Capital“, „Kauno arena“, „Populous“ bei „Cloud architektai“. Koncesijos sutartis su privačiu investuotoju būtų sudaryta 25 metams.


EK rekomendacijos Lietuvai – signalas „valstiečiams“


Europos Komisijos (EK) rekomendacijos Lietuvai – signalas sveikatos ir švietimo sritis apleidusiems „valstiečiams“, sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.


Pasak politiko, trečiadienį paskelbtos EK rekomendacijos Lietuvai rodo, kad prasčiausiai valdantieji tvarkosi švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.


„Valstiečiai“ turėtų sunerimti, nes ir iš rekomendacijų labai aiškiai matosi, kur valdžia nesusitvarko. EK baksnoja į Aurelijaus Verygos daržą – ragina sveikatos apsaugos sistemą stiprinti, investuoti, nes prieinamumas išlieka prastas, o gydytojai apkrauti popierizmu, nėra kada paciento realiai gydyti, ilgos eilės ir t. t. O kita apleista sritis – švietimas: raginama kelti mokytojų kvalifikaciją, gerinti jų įgūdžius“, – sako G. Paluckas.

REKLAMA


LSDP pirmininkas teigia, kad, nepaisant trečiadienį paskelbtų rekomendacijų, „valstiečiai“ elgiasi priešingai.


„Kol kas matau priešingus veiksmus – rajonų ligoninių tinklą visokiais būdais bandoma mažinti, nors kaip tik sveikatos priežiūras paslaugas ten reikėtų plėsti. Juk visi žmonės Lietuvoje yra lygūs ir nusipelno vienodai geros sveikatos priežiūros, kur begyventų“, – vertina G. Paluckas.


LSDP Seimo frakcijos seniūnė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė Rasa Budbergytė primena, kad tokios EK rekomendacijos teikiamos jau ne pirmą kartą.


„EK rekomenduoja spręsti pajamų nelygybės ir skurdo skaudulius per socialinės paramos aprėpties didinimą, didesnį mokesčių progresyvumą ir taiklesnes investicijas į žmonių perkvalifikavimą. Nieko nauja, bet tai ypač aktualu pandemijos fone”, – pastebi R. Budbergytė.


EK tarnybų parengtoje ir šią savaitę pristatytoje Lietuvai skirtoje metinėje ataskaitoje atkreiptas dėmesys į esmines ilgalaikes ekonominės ir socialinės padėties problemas: prastą Lietuvos švietimo padėtį, didelę socialinę nelygybę ir skurdo riziką, iššūkius surenkant mokesčius ir plėtojant inovacijų politiką bei žemą aplinkosauginį tvarumą.


Europos Komisija numato, kad Lietuvos ekonomika 2020 m. smuks 7,4 proc., todėl šiemet pirmiausia rekomenduoja Lietuvai imtis visų reikalingų priemonių pandemijai suvaldyti, ekonomikai palaikyti ir jos atsigavimui skatinti.


Kaip pažymi EK atstovybė Lietuvoje, EK ragina Lietuvą įgyvendinti numatytąsias darbo vietų ir įmonių apsaugos priemones, o ekonominei padėčiai pagerėjus – vykdyti atsakingą biudžeto politiką ir užtikrinti tvarų valstybės skolos dydį.


Pasak EK, pandemija išryškino struktūrines Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos problemas: žemą efektyvumą ir menką pažangą gerinant paslaugų kokybę, mažą finansavimą ir nepakankamą dėmesį ligų prevencijai.