K. Mažeika apie sumedžiotą stumbro patelę: iš aukštų politikų žmonės tikisi aukštesnių moralės standartų

K. Mažeika apie sumedžiotą stumbro patelę: iš aukštų politikų žmonės tikisi aukštesnių moralės standartų


Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia nedalyvavęs medžioklėje, kurioje, kaip įtariama, „valstietis“ Jonas Slapšinskas sumedžiojo stumbro patelę.


„Būčiau pirmas sąraše, jei būčiau dalyvavęs. (...) Tikrai nedalyvavau, turiu svarbesniu darbų, reikalų. Šiuo metu tikrai neturiu galimybių skirti laiko tokiems užsiėmimams“, – LRT radijui sakė K. Mažeika.


Ministras teigė, kad šioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip.


„Aš asmeniškai tikrai būčiau elgęsis kitaip, tą pačią dieną bent jau socialiniame tinkle būčiau parašęs ar pasakęs kažkokiam žurnalistui apie situaciją, kurioje teko sudalyvauti ir bent jau pasakyti savo nuomonę ir pasmerkti situaciją, kad įvyko taip negražiai. Iš aukštų politikų žmonės tikisi aukštesnių moralės ir politinės kokybės standartų“, – sakė K. Mažeika.


Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pranešė, kad Panevėžio regioninio padalinio Pašilių stumbryne nugaišo sausio pradžioje priglaustas stumbriukas.


Įtariama, kad stumbriukas galimai buvo Panevėžio rajone per varyminę medžioklę „valstiečio“ Jono Slapšinsko sumedžiotos stumbro patelės jauniklis.

REKLAMA


ADD informuoja, kad, nustačius, jog patelė vedžiojo (maitino) jauniklį, būtų taikomas trigubas bazinis tarifas, t. y. paskaičiuota žala gamtai siektų 36 595,26 euro. Šiuo metu tyrimą dėl šio atvejo AAD atlieka specialiai sudaryta darbo grupė.


Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, vertindamas nevyriausybininkų kritiką dėl Punios šilo kirtimų, sako, jog darbai vyko genetinio medyno, o ne draustinio teritorijoje.


„Darbai vyko genetinio medyno teritorijoje, kur 0,2 hektaro teritorijoje buvo daryti specialieji kirtimai. Po 2015 vykusių audrų, kai buvo daugybė išlaužyta pušų, dalis sveikų pušų buvo palikta. Pušys tik kas ketverius metus brandina sėklas. Šie metai būtent ir yra tie, kai jos subrandino maksimaliai sėklų, todėl teritorijoje, kur buvo labai retos pušys, priimtas sprendimas (...) pušis nupjauti ir toje vietoje atkurti visą plotą“, – LRT radijui antradienį sakė K. Mažeika.


„Draustinio teritorijoje, kuri yra už sėklinio medyno teritorijos, nė vienas medis nebuvo nukirstas. Tikrai galiu pasakyti tai, ką patvirtina tiek Valstybinė miškų tarnyba, tiek Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, tiek Valstybinių miškų urėdija“, – pridūrė K. Mažeika.

REKLAMA


Baltijos aplinkos forumas teigia, jog yra gavęs oficialų raštą, kuriame pripažįstama, kad kirtimai Punios šile vyko ir jie nepažeidė ministro pavedimo kirtimus stabdyti.


„Pirmiausia mus vadina melagiais, klaidinančiais visuomenę, nors patys savo akimis matėme rietuvėse suguldytas sveikas pušis, kurių kinivarpos nepuola. O paskui pripažįsta - vis tik kirtimai vyko, bet jie vyko teisėtai – pagal visus popieriukus, o ministro pavedimo stabdyti kirtimus Punios šile jie nepažeidė“, – sako Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)