Karolina Meschino: „Man geriausiai sekasi tada, kai nieko neplanuoju“

Karolina Meschino: „Man geriausiai sekasi tada, kai nieko neplanuoju“


Šiandien daug kas sako, kad socialiniai tinklai yra beprasmis laiko leidimas. Tačiau tik ne Karolina MESCHINO, 24-erių mergina, kuriai tai kadaise irgi buvo tik savotiškas gelbėjimasis nuo vienatvės, o dabar tapo puikų gyvenimą garantuojančia veikla.


Laimius STRAŽNICKAS


– Kaip jaučiatės įžengusi į Naujuosius?


– Nesu linkusi sau duoti jokių pažadų, kad kitais metais bandysiu ką nors keisti savo gyvenime, o tiesiog plaukiu pasroviui ir pati kasmet save nustebinu – vis sakau, kad praėję metai buvo patys geriausi. Tikiuosi, kad ir šiais nenustosiu stebinusi savęs.


– Kas geriausio jums įvyko pernai?


– Man buvo gal šešiolika, kai pirmą kartą gyvenime žengiau reikšmingą žingsnį bandydama sau įrodyti kai ką svarbaus. Su baime ir nepasitikėjimu. Tėvai daugeliui mano sprendimų nepritarė, tačiau pasiryžau sau įrodyti, kad aš galiu. Ir tada mano gyvenimas ėmė verstis aukštyn kojomis. Gerąja prasme. Vis labiau patikiu, kad kuo daugiau ištrūksti iš komforto zonos, tuo gyvybingesnė jautiesi ir kuo daugiau darai, nors ir labai bijodamas, kad gali nepasisekti, tuo didesnė tikimybė, kad viskas išvirs į gerąją pusę. Jau vien dėl to, kad pabandei ir įgijai tam tikros patirties, ko nors naujo išmokai, pagaliau tapai drąsesnė.


Savęs niekada neįsivaizdavau TV laidų vedėja. Dabar esu LNK projekto „Lietuvos balsas“ reporterė. Suprantu, kad čia patirties man dar labai stinga, tačiau didelė laimė dirbti su šios srities profesionalais ir mokytis iš jų. Svarbiausia, kad išdrįsau įveikti scenos baimę. Mokykloje rinkdavausi geriau gauti vienetą nei eilėraštį prieš klasę deklamuoti. O dabar didžiulėje „Siemens“ arenoje vedžiau pirmąjį savo gyvenime renginį – šventinį koncertą su „Lietuvos balsu“, kuris tapo žiūrimiausia TV laida šalyje. Dirbti „Lietuvos balso“ užkulisiuose man – garbė ir didžiulis iššūkis.

REKLAMA


– Kada apskritai patekote į televiziją?


– 2017 metais mane pakvietė kaip viešnią į laidą „Gero vakaro šou“. Ilgai dėl to dvejojau. Maniau, kad televizija tikrai ne man, nes kur kas geriau jaučiuosi sėdėdama prie interneto, priešais telefono ekraną, kur nereikia kalbėti ir niekas nemato manęs. Mane kvietė kartu su modeliu Karolina Toleikyte. Matydama, kaip aš bijau, du mėnesius ji mane įkalbinėjo – sakė, dviese bus drąsiau, atsipalaiduosime, smagiai pajuokausime, juk visus ten ir taip pažįstame.


Galiausiai įkalbėjo. Tačiau televizijoje iškart visus perspėjau, kad nenustebtų, jeigu imsiu alpti. Prasidėjus įrašui veidą iškart išpylė raudonis, ėmiau dusti, trūko oro, atrodė, kad širdis per burną iššoks... Tačiau įsišnekėjus pasidarė lengviau. Galiausiai prodiuseriai pareiškė, kad elgiausi labai organiškai, natūraliai ir net pasiūlė toliau prisidėti prie šios laidos kūrimo. Maniau, kad tyčiojasi iš manęs. Tačiau sutikau.


– Kodėl vėliau pakeitėte televiziją?


– Ten man reikėjo būti tik gražiai ir seksualiai, o aš maniau, kad galiu daugiau. Pakviesta į „Lietuvos balsą“ irgi ne iš karto sutikau. Maniau, kad Lietuvoje yra daug talentingų jaunų žmonių, kurie svajoja dirbti reporteriais, o man tai kelia siaubingą baimę. Aš esu iš daugiakalbės šeimos, namuose kalbu penkiomis kalbomis, todėl mano lietuvių kalbos žodynas nėra itin turtingas.

REKLAMA


– Kaip manote, kodėl televizija susidomėjo jumis, nors pati jutote didžiulę jos baimę?


– Greičiausiai dėl to, kad daugeliui įdomi mano veikla socialiniuose tinkluose. Aš iš Lietuvoje gyvenančių žmonių esu daugiausia sekėjų socialiniuose tinkluose turintis žmogus – apie 300 tūkstančių. Galbūt taip galėčiau pritraukti ir daugiau televizijos žiūrovų. „Lietuvos balse“ jau dirbau su vaikais, senjorais, suaugusiaisiais. Pirmieji visų laidų įrašai buvo daromi vasarą. Pajutau, kad per tuos mėnesius tapau daug drąsesnė, laisviau bendrauju, atsirado daugiau pasitikėjimo savimi.


– Ar skirtingo amžiaus dalyviai labai skiriasi?


– Visi vaikai yra labai drąsūs, dar neturi jokių kompleksų, o senjorai jų jau nebeturi – į projektą atėjo atsipalaidavę, tarsi į paskutinę savo gyvenimo šventę. Nesitikėjau, kad jie gali būti tokie jaunatviški, be jokios baimės pasenti. O jaunesni suaugusieji – asmenybės, turinčios daugiau kompleksų ir ambicijų. Lengviausia prašnekinti senjorus, nes jie daugiausia turi papasakoti – jiems užduodi vieną klausimą ir pusę valandos gali klausytis įdomių istorijų. Vaikai drovesni, tad reikėjo daugiau laiko, kad juos prisipratinčiau. Dabar laukia kitas didžiulis iššūkis – atlaikyti tiesioginį eterį, o to dar nesu patyrusi.


– Lietuvoje išgarsėjote savo veikla socialiniuose tinkluose, tačiau prasidėjus Naujiesiems pasklido žinia, kad įšaldėte savo instagramo paskyrą...


– Instagramas yra mano darbas – pagrindinis pajamų šaltinis, garantuojantis man pragyvenimą, laisvalaikį, keliones.... Aš šiuo metu šiame darbe esu išėjusi atostogų. Kadangi esu daugiausia sekėjų turinti socialinių tinklų vartotoja, tai reiškia, kad kiekvienas mano žingsnis yra stebimas, slapčia fotografuojamas. Pati pasirinkau viešinti savo kasdienybę, tad visi įprato gyventi mano gyvenimą kartu su manimi. Kai kiti jaučiasi turį teisę tau ką nors pasakyti apie tavo priimtus gyvenimo sprendimus, kartais peržengia ribas ir tai smarkiai išvargina.



Kovo mėnesį man sukaks 25-eri. Aš jaučiuosi ganėtinai jauna daryti klaidas. Mano pagrindinė sekėjų amžiaus grupė yra 18–24 metų, dar viena – 25–34 metų asmenys, trečioji – 13–17 metų paaugliai, kuriems esu pavyzdys, darau kokią nors įtaką. Todėl mane gąsdina atsakomybė ir žinojimas, kad mano klaidos gali būti paviešintos ir turėti įtakos paaugliams. Pavyzdžiui, kaip gali reaguoti mamos, kai aš nusidažau plaukus rožine spalva ir nuo manęs nusižiūrėjusios paauglės daro tą patį?


– Kiek jau metų draugaujate su socialiniais tinklais?


– Kiek atsimenu, savo draugų rate visuomet buvau labiau žinoma dėl savo itališkos pavardės, dėl to labai kompleksavau. Instagrame atsiradau gal 2014-aisiais, vos tik jis išpopuliarėjo Lietuvoje.


– Išgarsėti socialiniuose tinkluose buvo jūsų tikslas?

– Viskas išėjo netikėtai. Kai baigusi mokyklą išvažiavau į Milaną studijuoti madingo įvaizdžio kūrimo, jau turėjau 30 tūkst. sekėjų. Pirmieji sekėjai atsirado, kai dvyliktoje klasėje laikiau fotografijos egzaminą ir surengiau parodą amžinos jaunystės tema, kur pagrindinis modelis buvo tuo metu dar nepilnametė klasiokė. Aš ją, išteptą aukso spalvos dažais ir blizgučiais, fotografavau nuogą.


Nors ten nebuvo jokios pornografijos, kilo didžiulis skandalas: verslininkų dukra surengė nuogos dažais ištepliotos merginos nuotraukų parodą. Kai spaudoje pasirodė straipsniai apie mane kaip merginą, turinčią sekėjų socialiniuose tinkluose, viskas staiga šovė į viršų. Man išvykus į Italiją, atsirado „Instagram stories“ – galimybė internete skelbti 15 sekundžių trukmės vaizdo klipus, kur jie laikomą parą. Kadangi Italijoje jaučiausi labai vieniša, visomis išgalėmis buvau atsidėjusi mokslams, laisvalaikiu pradėjau save filmuoti, pasakoti, ką veikiu, kuo užsiimu, ir tuos filmukus skelbiau internete. Žmonėms tai patiko.


Paskui sulaukiau ir pirmo pasiūlymo: „Mes tau atsiųsime džemperį, tu su juo nusifotografuok ir pasilik jį dovanų.“ Negalėjau patikėti – nemokamai megztinis už tai, kad įkelčiau nuotrauką, kurioje jį vilkiu, į savo paskyrą! Netrukus pasipylė kitokie daiktai, net nespėjau jų fotografuoti. Tėvai tam nepritarė. Sakė, užuot pati kuo nors rimtu užsiėmusi ar jau bent jų verslą reklamavusi, darau kažkokias nesąmones. Draugų vaikai – verslininkai, gydytojai, teisininkai, o aš nemokamas reklamas internete daliju. Vieną dieną nusprendžiau už tai paprašyti pinigų. Už megztinį šitaip uždirbau pirmuosius 50 eurų.


Visą straipsnį rasite antrojoje šių metų „Savaitėje“.